Įkraunama...
Įkraunama...

Reikia patarimo

Taip blush2.gif Tai auklytei suradau darbo vietą gretimoj laiptinėj prižiūrėti 6 metų mergaitę (užsidaro darželis), manau jos turėtų geriau susibendrauti. Nežinau, gal aš per daug priekabi ar pati per jautriai reaguoju, bet manau, kad vaikui iki 3 metų labai svarbu, su kuo jis bendrauja, kokių patyrimų gauna, ir man norėtųsi, kad jie būtų kuo labiau teigiami ir mažiau traumuojantys.
Atsakyti
QUOTE(Pamparam @ 2007 06 15, 13:00)
Berniukui tuoj bus du metai ir ką tik pakeitėm auklę. Seniau buvo moteriškė, kuri labai gerai sutarė, jie buvo puikūs draugai, bet dėl sveikatos problemų ji gali dirbti tik su pertraukom pas mus, kas labai trukdo mano darbui. Todėl abipusiu sutarimu jos atsisakėm  verysad.gif  Dabar ateina jaunutė mergaitė (18 m), jos paslaugų reikės tik per vasarą, nes leisim į darželį. Tai va, maniau, kad jam patiks jaunas žmogus, nes su senais nelabai linkęs bendrauti, bet tik ją pamatęs pasakė NENORIU! Jau antrą savaitę bandom pratintis, mergaitė labai stengiasi, ir dovanų neša, ir į miestą vedės, bet toks jausmas, kad jų bangos nesutampa, lyg ir bendros kalbos kartais nerastų. Vaikas tapo irzlus, per miegus šaukia NE, NE! pradėjo ant manęs pykti. Kadangi jau puikiai susikalbam, paklausiau, kodėl pyksti ant mamos, tai išsiaiškinau, kad pyksta ant manęs, nes liepiu būti su mergaite. Aš pati dirbu namuose prie kompo, todėl visą situaciją stebiu akies krašteliu, matau, kad maniškis pasikeitė, nebe toks linksmas ir pan. Nors būna momentų, kai kartu juokias ir žaidžia.
Prašau, mamos, patarimo  unsure.gif Ar dar bandyti pratintis kokią savaitę kitą, ar atsisakyt mergikės paslaugų? Gal turit patirties tokioj situacijoj? Man asmeniškai ji patinka, nieko prieš ją neturiu, tik noriu, kad vaikui būtų gerai  unsure.gif


Mano galva cia veikia keli veiksniai:
1. Berniukui taip vadinama 2 metu krizė, kai jis pajunta jog savo elgesiu gali vis daugiau ir daugiau pasiekti ir bando ribas smile.gif
2. Berniuko reakcija i pasikeitimus.
3. Mamos jaudulys del pasikeitimu, taip pat kaltes jausmas ax.gif
4. Jaunos aukles labai dideles pastangos, jaudulys del vaiko reakcijos, stresas, kaltes jausmas.

Berniukui atrodo taip: senoji aukle išėjo, atėjo nauja. Su senąja viskas man buvo aišku, reikia pažiūrėti kaip man pavyks susidoroti su naująja rolleyes.gif Na, kaip supratau, vaikui puikiai pavyko - susidorojo bigsmile.gif Ir ne bet kaip - o savo mamytės akivaizdoje mirksiukas.gif (galvojat jis to nesupranta? smile.gif )

Mama stresuoja ir jauciasi kalta del situacijos. Jauciasi atsakinga uz ja ir bando viska kontroliuoti (akies krasteliu stebi vaiko ir auklės "kovas"). Vaikas tai puikiai jaucia ir nesamoningai "bendradarbiauja" su mama. Jam tai labai naudinga - jis išbandė savo galią ir pamatė, kad ji veikia thumbup.gif - mama pasidavė, "atėjo jam į pagalbą" ir keičia auklę first.gif Vaikas laimėjo visais atžvilgiais - pelnė mamos dėmesį, pamatė, kad tam tikru elgesiu gali puikiai nugalėti auklę, pajuto, kad tam tikru būdu gali kontroliuoti visą situaciją thumbup.gif

Jauna auklė žinoma neturi tiek patirties ir negali tinkamai įvertinti situacijos. Ji streuoja dėl to, kad jauna, dėl to, kad neturi patirties. Jaučiasi kalta dėl to, bando kovoti savais būdais. O čia dar vaikas ir mama susivieniję "ją tiria ir bando jėgas". Ši situacija be abejo ne jos jėgoms doh.gif Bet jai tai irgi patirtis, jei ji sugebės tinkamai ją įvertinti ir išmokti šią pamoką.

Aš nesakau, kad jūs ką nors blogai darot. Viskas gerai, jūsų mažylis auga ir mokosi, taip ir turi būti. Mokomės ir mes visi kartu su savo vaikais 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo SiDo: 20 birželio 2007 - 08:20
Įsivaizduokit tokią situaciją: į jūsų namus atveda jums nesimpatišką žmogų ir reikalauja, kad su juo praleistumėte didesnę dalį dienos ir darytumėte tai, ko jis reikalauja: eitumėte į kinoteatrą žiūrėti melodramų (jums patinka mokslinė fantastika), valgytumėte keptą mėsą su su krauju (esate vegetaras), klausytumėtės Cicino ir Ruskoje Radio (dievinate roką) ir t.t. ir pan. lotuliukas.gif Man kartais atrodo, kad mes verčiame savo vaikus daryti taip, kaip mums atrodo geriau/tinkamiau, tarsi jie patys nežinotų, kas jiems patinka (proto ribose, žinoma biggrin.gif ) Todėl manau, kad jei situacija leidžia, geriau vaiko neversti bendrauti su tais žmonėmis, kurie jam ne prie širdies, ir dėkui visoms mamoms 4u.gif už nuomonę.
Atsakyti
Esate visiškai teisi biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Irka69: 20 birželio 2007 - 13:10
Kai turesite nauja aukle,parasykite ispudzius,kaip vaikutis reagavo,tikrai idomu mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo jolita.martyna: 20 birželio 2007 - 14:53
QUOTE(Pamparam @ 2007 06 15, 16:00)


nieko keist nereik schmoll.gif
tiesiog vaikui reikia laiko, susitaikyti su permainom.
juk mylimo žmogaus niekas negali pakeisti. tereikia laiko, pamilt naują auklytę.
Atsakyti
Jei tuo metu,kai vaikas buna su aukle, mama yra cia pat, bet dirba kompiuteriu, ar negali buti taip (o zinau,kad gali mirksiukas.gif ),jog vaikas supranta,kad kai ateina aukle, jis negauna mamos demesio, mama jo ,,atsikrato". Ir del to kalta aukle. Prie senosios aukles jis, matyt, buvo jau nuo mazens priprates,o cia - naujas,svetimas zmogus. Ir dar mamos nepatikliai stebimas akies krasteliu...
Jei is tikruju vaikas nesijaucia saugus del to (gal bijo,kad mama nepaliktu jo sitam svetimam zmogui), turetu padeti mamos parodytas pasitikejimas ir draugiskumas naujam zmogui: bendri pasivaiksciojimai, nerupestingi paplepejimai...
Is tikruju idomu,kaip mazylis jausis ir elgsis su naujaja aukle tongue.gif
Atsakyti