Turių puikius du krikšto vaikus. Abu žuvytės.
Pirma turėjau krikšto dukra (brolio dukrytė) krikštijom bažnyčioj,
Antra turėjau krikšto sūnų (draugės sunelį) krikštijom cerkvėj. Ištekėjusi buvau

)
Nemanau kad mano skyrybos , krikštadukros šešėlis

) Na jei tiketi visais prietarais ,tai jau nežinočiau kaip ir gyventi

) Viskas turi būti proto ribose. O šiaip patarčiau gerai pagalvoti apie krikštatievius nesirinkti bet ko. Jei draugė nenori nereikia neprašyk. Man tai didele garbė buvo krikštyti brolio dukrytė. O kai draugė paprašė suneli krikštyt ,tai pirmoj eilej nulekiau cerkvėn paklaust ,ar galėsių nes aš katalikė. Mano galva tai reikėtu prašyti vaiko krikštatėviais , šeima vyra ir žmona. Nes pagal tradicijas , seniau Lietuvoje jei kas atsitinka vaiko tėvam, tai vaiko globa perimą krikštateviai. O jei kas atsitinka vaikeliui, neduok dieve ,tai i paskutinė vaikelio kelione rupinasi krikštateviai. Tai dabar tik krikštatėviais eina iš pareigos , ai atbusiu ir tiek.Jei sutiktų tavo krikšto mama tai ir negalvok kitu,turesit viena krikšto mamą kartu su dukrytė. Dėl visa ko nueik pas kunigėli paklausk ar galima taip, apsidrausk

)) Sekmės tau