Mes susituokem po 2,6m.draugystes..taip galbut tai buwo is reikalo kitiems ziurint..bet mes begalo wiens kita mylim. Ir leliukas musu,yra tik yrodymas viso to. Po vestuviu viskas pasikeite tik i gera. Maziau pykstames.. tiksliau as neikyri,nepriekabi pasidariau
Dar net metų nėra kaip mes susituokę ir aš jau gailiuosi...
Nepernešu jo šeimos ir amžinų skolų, kurias jis dengia mūsų šeimos biudžetu, aj...
Nepernešu jo šeimos ir amžinų skolų, kurias jis dengia mūsų šeimos biudžetu, aj...
mes susituokeme po triju metu draugystes ir visa laika Dievuliui padekoju uz salia esanti zmogu 
geles ivairiom progom, bendra namu ruosa... taip sakant ir dziaugsmais ir rupesciais dalinames per puse 
o vestuves prisimenu kaip nepakartojama svente 
geles ivairiom progom, bendra namu ruosa... taip sakant ir dziaugsmais ir rupesciais dalinames per puse o vestuves prisimenu kaip nepakartojama svente
Mes pradejom draugauti 20metu, susituokem 24m. Per 4 metus aisku visko buvo, po vestuviu labai bijojau kad santykiai taps rutina,kai kasdien vienas kita matysim na ir t.t.
Bet musu jausmai kazkaip kaip is naujo atsigaivino, tapo dar siltesni,aistringesni.
Santokoj gyvenam jau beveik 2 metus, tfu tfu tfu, duok Dieve kad ir toliau viskas taip testusi ir manau mes abu busim labai laimingi ir gyvensim taikioje darnioje seimoje!!
VISOMS TO IR LINKIU!
Bet musu jausmai kazkaip kaip is naujo atsigaivino, tapo dar siltesni,aistringesni.
Santokoj gyvenam jau beveik 2 metus, tfu tfu tfu, duok Dieve kad ir toliau viskas taip testusi ir manau mes abu busim labai laimingi ir gyvensim taikioje darnioje seimoje!!
VISOMS TO IR LINKIU!
SVEIKOS...susituoke su vyru jau 9metai..o kartu nuo 17metu...tad ka galiu pasakyt is savo fronto...visad pagalvoju kad kazko nepatyriau ir nepatirsiu... 
dabar jau 10 metu sutrupuciu kartu...kazkiek pabodo,mazi vaikai,rutina...mmmm....truksta kazko tik nezinau ko...kazkoko nepatyriau.... saves nesuprantu.... 
dabar jau 10 metu sutrupuciu kartu...kazkiek pabodo,mazi vaikai,rutina...mmmm....truksta kazko tik nezinau ko...kazkoko nepatyriau.... saves nesuprantu....
QUOTE(kinga33 @ 2010 06 18, 00:34)
Mes pradejom draugauti 20metu, susituokem 24m. Per 4 metus aisku visko buvo, po vestuviu labai bijojau kad santykiai taps rutina,kai kasdien vienas kita matysim na ir t.t.
Bet musu jausmai kazkaip kaip is naujo atsigaivino, tapo dar siltesni,aistringesni.
Santokoj gyvenam jau beveik 2 metus, tfu tfu tfu, duok Dieve kad ir toliau viskas taip testusi ir manau mes abu busim labai laimingi ir gyvensim taikioje darnioje seimoje!!
VISOMS TO IR LINKIU!
Bet musu jausmai kazkaip kaip is naujo atsigaivino, tapo dar siltesni,aistringesni.
Santokoj gyvenam jau beveik 2 metus, tfu tfu tfu, duok Dieve kad ir toliau viskas taip testusi ir manau mes abu busim labai laimingi ir gyvensim taikioje darnioje seimoje!!
VISOMS TO IR LINKIU!
Nuostabu, linkiu jums laimesPastebejau, kad vis reciau bematau laimingai susituokusiu
Sveikos 
Esam kartu 3 metai, susituokę 2m... Na, po vestuvių viskas liko kaip ir buvo, beveik niekas nepasikeitė, tik aišku , pradedu vis dažniau matyti vyro erzinančius poelgius namų ruošoje, ir dėmesio stoka vis dažniau mane kankina, nors jis niekada nebuvo romantikas su gėlėmis ir dovanomis...pas mus kažkaip viskas paprasta, žemiška daugiau...darbas, namai , buitis..šiaip vyras tikrai kaip žmogus mano yra geras, darbštus, tik tvarkingumo gal stoka Ir deja neina išauklėti..pykstamės nedažnai, o ir dažniausiai barniai būna mano iniciatyva, jis linkęs viską užglaistyti daugiau patyliukais..bet taip buvo visada...nežinau, kartais esu labai laiminga, kad ištekėjau, kad šalia turiu jį...o kartais kai užeina kokia "depresija" pamąstau, kaip būtų jei būčiau su kitu.... Bet galiausiai gryžtu į save, į dabartį ir suprantu, kad yra kaip yra, ir džiaugtis turiu ,kad išvis esu kažkam reikalinga ir jo mylima Mes vienas kitą tikrai mylime, esame ištikimi, todėl manau, kad santuoka laiminga..
Nu va, išsiliejau truputuką
Esam kartu 3 metai, susituokę 2m... Na, po vestuvių viskas liko kaip ir buvo, beveik niekas nepasikeitė, tik aišku , pradedu vis dažniau matyti vyro erzinančius poelgius namų ruošoje, ir dėmesio stoka vis dažniau mane kankina, nors jis niekada nebuvo romantikas su gėlėmis ir dovanomis...pas mus kažkaip viskas paprasta, žemiška daugiau...darbas, namai , buitis..šiaip vyras tikrai kaip žmogus mano yra geras, darbštus, tik tvarkingumo gal stoka
Ir deja neina išauklėti..pykstamės nedažnai, o ir dažniausiai barniai būna mano iniciatyva, jis linkęs viską užglaistyti daugiau patyliukais..bet taip buvo visada...nežinau, kartais esu labai laiminga, kad ištekėjau, kad šalia turiu jį...o kartais kai užeina kokia "depresija" pamąstau, kaip būtų jei būčiau su kitu.... Bet galiausiai gryžtu į save, į dabartį ir suprantu, kad yra kaip yra, ir džiaugtis turiu ,kad išvis esu kažkam reikalinga ir jo mylima Mes vienas kitą tikrai mylime, esame ištikimi, todėl manau, kad santuoka laiminga.. Nu va, išsiliejau truputuką
Pasikeitė, daug kas, bet...iš mano pusės.
Nebemyliu taip, kaip anksčiau. Rožiniai akiniai nukrito kaip sakant.
Pastebėjau, kad daug dalykų ką jis daro mane pradėjo erzint, nors seniau būdavo nulis emocijų arba net patikdavo.
Iš pradžių neįsivaizdavau savęs su kitu vyru, dabar apie tai vis dažniau pasvajoju, laiko klausimas, kada nuo minčių pereisiu prie veiksmų.
Maniau, kad neištikimybės neatleisčiau, dabar tai visiškai nerūpi. Tegu tik ligų neparneštų namo. Ir išvis, norėčiau "open mind" santykių. Būtų daug paprasčiau.
Nenoriu vaikų, ir anksčiau nelabai jų norėjau, dabar nebenoriu visiškai.
Ir visa tai po dviejų santuokos metų, apskritai kartu esam trejus metus.
Nebemyliu taip, kaip anksčiau. Rožiniai akiniai nukrito kaip sakant.
Pastebėjau, kad daug dalykų ką jis daro mane pradėjo erzint, nors seniau būdavo nulis emocijų arba net patikdavo.
Iš pradžių neįsivaizdavau savęs su kitu vyru, dabar apie tai vis dažniau pasvajoju, laiko klausimas, kada nuo minčių pereisiu prie veiksmų.
Maniau, kad neištikimybės neatleisčiau, dabar tai visiškai nerūpi. Tegu tik ligų neparneštų namo. Ir išvis, norėčiau "open mind" santykių. Būtų daug paprasčiau.
Nenoriu vaikų, ir anksčiau nelabai jų norėjau, dabar nebenoriu visiškai.
Ir visa tai po dviejų santuokos metų, apskritai kartu esam trejus metus.
Tai gal jūs nesate sutverta šeimai...? Gal būt ne su tuo vyru....? Nes man irgi daug kas nepatinka vyro elgesyje, bet tai tik smulkmenos, prieš kurias užsimerkiu ir toliau jį myliu visa širdimi......Net pagalvojus, kad kitas vyras galėtų mane paliesti pasidaro bjauru....O va jums kažkaip viskas kitaip.....įdomu, kas jus privedė prie tokių kardinalių jausmų pasikeitimo?
QUOTE(Dianele24 @ 2010 06 30, 13:55)
Tai gal jūs nesate sutverta šeimai...? Gal būt ne su tuo vyru....? Nes man irgi daug kas nepatinka vyro elgesyje, bet tai tik smulkmenos, prieš kurias užsimerkiu ir toliau jį myliu visa širdimi......Net pagalvojus, kad kitas vyras galėtų mane paliesti pasidaro bjauru....O va jums kažkaip viskas kitaip.....įdomu, kas jus privedė prie tokių kardinalių jausmų pasikeitimo?
Greičiausiai, kad aš nesutverta šeimai. Na, bet ką darysi, negi dabar dėl to išsidraskyt - šitai bet kada suspėsiu. O jausmai kardinaliai keitėsi po kiek laiko draugystės su visais partneriais, kiek aš save pamenu. Tik naiviai tikėjausi, kad su šituo bus kitaip.
Keista, bet ir man būdavo tokia riba 2metai draugystės ir aš visada kažką pridarydavau, kad sugriaudavau santykius, bet atrodo nesamoningai....Dabar manau, kad tiesiog nebuvo nė vienas iš jų TAS tikriausias ir aš tai sąlyginai jausdama sudraskydavau santykius vienaip ar kitaip.....
O su mano vyru, viskas buvo nuo pirmos dienos kitaip, jau pirmą pažinties minutę, pamačius jį, supratau,kad tą žmogų be galo gerai pažystu, keista, bet kaip vėliau paaiškėjo, jis mūsų susitikimą net buvo susapnavęs kažkada ir mane lygiai beveik tokią , kokia tada buvau.....dar ir dabar šiurpas nueina per nugara, kai apie tai kalbamės....Manau tai tik lemtis, ne kitaip...
O su mano vyru, viskas buvo nuo pirmos dienos kitaip, jau pirmą pažinties minutę, pamačius jį, supratau,kad tą žmogų be galo gerai pažystu, keista, bet kaip vėliau paaiškėjo, jis mūsų susitikimą net buvo susapnavęs kažkada ir mane lygiai beveik tokią , kokia tada buvau.....dar ir dabar šiurpas nueina per nugara, kai apie tai kalbamės....Manau tai tik lemtis, ne kitaip...
QUOTE(Dianele24 @ 2010 06 30, 14:59)
Keista, bet ir man būdavo tokia riba 2metai draugystės ir aš visada kažką pridarydavau, kad sugriaudavau santykius, bet atrodo nesamoningai....Dabar manau, kad tiesiog nebuvo nė vienas iš jų TAS tikriausias ir aš tai sąlyginai jausdama sudraskydavau santykius vienaip ar kitaip.....
O su mano vyru, viskas buvo nuo pirmos dienos kitaip, jau pirmą pažinties minutę, pamačius jį, supratau,kad tą žmogų be galo gerai pažystu, keista, bet kaip vėliau paaiškėjo, jis mūsų susitikimą net buvo susapnavęs kažkada ir mane lygiai beveik tokią , kokia tada buvau.....dar ir dabar šiurpas nueina per nugara, kai apie tai kalbamės....Manau tai tik lemtis, ne kitaip...
O su mano vyru, viskas buvo nuo pirmos dienos kitaip, jau pirmą pažinties minutę, pamačius jį, supratau,kad tą žmogų be galo gerai pažystu, keista, bet kaip vėliau paaiškėjo, jis mūsų susitikimą net buvo susapnavęs kažkada ir mane lygiai beveik tokią , kokia tada buvau.....dar ir dabar šiurpas nueina per nugara, kai apie tai kalbamės....Manau tai tik lemtis, ne kitaip...
Manau nebus man niekad TO vienintelio, nes is pradžių visi jie atrodo TIE, o paskui pasirodo, kad pššš. Dabartinis pats geriausias variantas, bet nu kur ta meilė? Nebėra jos arba labai jau pakeitė formą.
