firmos balius per nakti

1. Kodėl taip iš karto? Gali atsiraukti, bet negražu aiškinti, kodėl aš prie tos Brangenybės turiu visada sėdėti, o jis irgi turi kakokią laiko dalį atsėdėti. Kaip kalėjime gaunasi.

Galiu tik tiek pasakyti: nei mes žinom, kaip ten pas juos yra, nei galim spręsti, kas gerai, o kas ne. Bet, kaip tu ir sakai, jei myli ir brangina, tai ir atsižvelgia į kito nuomonę. O jei to nėr, tai gal nei myli, nei brangina?.. Iš tiesų neaišku, kas čia ko nemyli ir nebrangina, bet kad tarpusavio supratimo nėra, tai akivaizdu.
Gal šioje situacijoje prasiveržė mano solidarumas vyrams, todėl buvau subjektyvi. Tiesiog man baisu, kai moterys laksto po forumus ir aiškina, koks jų vyras nesupratingas ar kitoks, o paralelėje priduria, kad su juo viskas nuostabu. Įžvelgiu arba melą, arba situacijos hiperbolizaimą.

Gimus vaikui atsiranda isipareigojimai ( pasirupinti savo vaiku), kuriu negali taip paprastai atsisakyti. Jeigu tau tie isipareigojimai reiskia tik kalejima, tai cia niekas nekaltas.
as i tai ziuriu paprasciau. Zinau, kad kartais noriu nuo tu isipareigojimu pailseti, bet jie niekur nedingsta. Todel paprasciausiai turiu surasti zmogu, kuris tam tikrai laika atlikti isipareigojimus uz mane.
Ir kadangi as nesu vienintele atsakinga uz savo vaikus - jie turi ir teva, tai jisai irgi turi analogiskus isipareigojimus..kartais mes galime vienas kita pavaduoti, bet tikrai nera taip, kad vienas kazka sugalvoja ir mauna sau, o kitas turi viska uz abu daryti.
Cia gal jau greicau yra zmogus nebrandumas, kad isipareigojimus traktuoja kaip kalejima arba savo noru absoliutu suvarzyma.

Tik dar labai dažnai būna kad moterys labiau galvoja kas bendrai, šeimai būtų gerai, aukoja dėl to savo interesus, norus, kad tik jam geriau būtų, bando jį suprasti, pateisinti, "jam to reikia" ir t.t. O vyrai? Ar tikrai jie tiek daug sau suka galvą dėl visokių "niekų"?

Prie ko čia užspaustos? Prie ko čia tik vyras šalia? Kalbame apie POŽIŪRĮ. Žiūrėkim plačiau. Yra šeima/partnerystė. Bet vienas bando stengtis suprasti kito norus ir poreikius, kitas - ne. Net į kompromisą neina. Žinoma, prievarta mielas nebūsi, bet jei gyveni kartu, abu turi stengtis ieškoti išeities, kuri būtų priimtina abiems.
Mano atveju, aš niekada nedraudžiu vyrui eiti į vakarėlį, bet (kaip wit irgi panašiai rašė), jeigu yra kokios nors problemos, pasakau kad yra taip ir taip (vaikas serga, aš blogai jaučiuosi, aš turiu kokių nors planų), sprendi tu eit ar neit ir ieškom bendro sutarimo. Vakar užklausiau vyro apie vakarėlius, tai sako, kad tu žinotum į kiek aš neinu.  (klink-klink). Kodėl? Nes noriu daugiau pabūti su tavim ir vaikais, nes ir taip per mažai būnu. Iš tiesų buvau nustebinta. Niekad nedraudžiau, kad galėčiau imti įtarinėt, kad bijo manęs ir dėl to neina. Kartais dar ir pati paraginu, jei matau kad nori, bet kažko abejoja, eik, pabūsi su draugais, atsipalaiduosi nuo mūsų - visiems ramiau bus. Aš irgi einu į vakaruškas kai to noriu ir irgi nesuprasčiau kažkokių draudimų, bet pirmiausiai žiūriu kad ne tik man vienai būtų gerai (nes visgi ne viena gyvenu), tariamės, derinamės ar vyras gali vaikus prižiūrėt, jei niekaip negali, kviečiam auklę ir pan. Ieškom bendro sprendimo, o ne "aš išeinu o jūs pasiuskitės, vajeee, mane kontroliuoja, mane savinasi, kąąąą tau negerai kad man gerai???".
Iš tiesų tai mane stebina kai kurių moterų požiūris, kad vyro norai, poreikiai tai jau viskas - jei jis laimingas tai ir ji būtinai turi būti laiminga. JIS. JO. JAM. Viskas taip, BET kai yra ABIEJŲ noras, kad KITAS būtų laimingas. O vyrams kaip? Ar jie laimingi, žinodami kad jų moteris laiminga, jaučiasi rami? Jei žino kad žmona nėščia ir nervuosis dėl to, jam labai gerai? Tuo labiau kad ji nedraudžia jam eiti, o tik pasako, kad nenori kad jis liktų nakvoti. Ar savi poreikiai vis tik aukščiau?
Na o tas pasakymas, kad jei jau nesutari - viskas, ne tavo žmogus, skirkis.. na kažkokiu teoriniu atveju, gal ir taip. Bet jei esi nėščia, arba turi vaikų, gal pirmiausia reikia bandyti abiems derintis, abiems spręsti problemas, o ne iš karto bėgti nuo jų, nes esi atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus?
Prie ko čia kerštas???? Kokia prievarta??? Tiesiog keisk požiūrį. Savo. Jei taip dedasi šeimoje, jei tavo norai ir poreikiai pastoviai ignoruojami, nelauk kad kažkas ims tavimi rūpintis, supras tave, o mažiau jaudinkis dėl vyro, jo norų, neaukok savo laiko. Tada žiūrėk, kad pirmiausia tau gerai būtų, savo norų ir poreikių, o ne jo. Lygiai kaip vyrai dažnai mūsuose elgiasi. 

Bet ar vyras dėl to kaltas? Kodėl mes, moterys, manomės esančios teisios savo galvojimuose? Jei žiūrėti iš prigimtinės pusės, tai taip ir turi būti. Moteris kursto židinį, rūpinasi vaikais, o vyras partysia bizoną ir sėdi ramus. Taip yra pas mus įsodinta, o visos tos lygybės paieškos tik sujaukia viską.
Pavyzdžiui, man iki šiol karts nuo karto išlenda kažkoks durnas jausmas, kad kažkas negerai tame, jog vyras rūpinasi maistu pas mus. Taip pasireiškia mūsų lygybė, bet kartu tai ir kažkoks savo vidaus suvėlimas. Prie to reikia pratintis.

Per daug skaudžiai gavo nuo žmonos už pirmąjį.

nea, negavo, bet suprato, kad kita kart tikrai bus uz ka gauti, nes i tokios vakaruskes specialiai kvieciami ..., viena karta susilaike, kita jau nezadejo
meskuole yra taisi tuo, kad musu artimas zmogus nera musu nuosavybe, jis turi teise rinktis. Bet tokia nuomone, kad tegul mega su kuo nori yra hiperbolizuota. Jei jau issirinko manes, tai prasom su mani graziai gyventi , turiu omeny rupintis vaikais, manim, nama ir t.t., o vat kai issirinks kita, tegul ir mega su ja. Nes kai gyveni su viena, o mega su kita, nes taip pasirinko nors ir vienai nakciai -yra isdavyste!

Jei žiūrėti iš prigimtinės pusės, tai taip ir turi būti. Moteris kursto židinį, rūpinasi vaikais, o vyras partysia bizoną ir sėdi ramus. Taip yra pas mus įsodinta, o visos tos lygybės paieškos tik sujaukia viską.

Truputį nesupratau ką tuo norėjai pasakyt? Kas ką kaltina? Šiaip jei nesijaustum teisus savo galvojimuose, tai biški nuprotėtum. Abejoti, svarstyti, stengtis suprasti kito požiūrį - sveika, bet vis tiek turi sutart su savimi. Jei supranti, priimi kitokį požiūrį - tai jau tampa ir tau priimtinas, vadinasi tau "teisingas" 

kur taip yra ir kodel taip turi buti?
Tau patriarchatas prie sirdies, tai puiku, bet kodel galvoji, kad tai yra vienintelis gyvenimo budas?
Tuo labiau, kad pakankamai mazai siuolaikiniu vyru galetu vieni visiskai pilnai islaikyti seima. Tai kad yra duonos ant stalo ir keturiu asmenu seima gyvena 1 kambario bute ( o tuo labiau nuomojame), as nevadinu pilnu islaikymu. Taigi ir gaunasi, kad moteris negali vien tik rupintis vaikais, jinai turi ir prie bizono atitysimo prisedeti - todel ir vyro pareigos ir teises keiciasi.

čia buvo mano mintis apie tai, kad, kaip tu sakei, moterys orientuojasi į šeimą ir bendrumą, vyras daugiau į save. manau, nereikia galvoti, kad vyras turėtų orientuotis daugiau į šeimą. jeigu norime lygybės, reikia mums pačioms mažiau orientuotis tą pačią šeimą ir bendrumą. jeigu nenorime, reiškia nereikia ir lygybės siekti. žodžiu, reiktų nusistatyti prioritetus ir ko vardan ko norime atsisakyti.
šios mintys man kilo skaitant šią diskusiją, todėl jos gali būti neteisingos, t. y. rytoj galiu kitaip galvoti 

taip, tai yra išdavystė, jei tau pažada, kad to nedarys ir padaro. žodžiu, jei jis žino, kad tu tikiesi, jog jis neis į kairę, tuomet tai išdavystė. lygiai taip pat ir aš traktuočiau. sutinku, kad čia hiperbolizavau. tačiau manau, kad teoriškai (t. y. pagal mano teoriją) tai yra teisinga. praktiškai - sunkiai įgyvendinama. todėl manau, turėčiau padirbėti su savimi, kad jeigu tokia diena kada išauš, nelaikyčiau to pasaulio pabaiga.

Bet tai pala, "nuėjimas į vakarėlį" dar nelygu kad "nueis į kairę" 

Bet tai pala, "nuėjimas į vakarėlį" dar nelygu kad "nueis į kairę"