Gandų ir kalbų neišvengsite vienaip ar kitaip. Tačiau jei sužino iki įvaikinimo, gali atsirasti didelis noras "atvesti į protą". O tai ir taip rimtas, atsakingas žingsnis, ne visada drąsu, tad tokios aplinkinių pastangos mažiausiai reikalingos.
Šoje vietoje visiškai pritariu Kukaracai, kad iki įvaikinimo geriau kai nežino tiems, kam nebūtina.
QUOTE(kukaraca @ 2008 12 02, 22:58)
Mes kol kas niekam nesakem apie musu planus ivaikinti.Tik tai tevams,nes jiems reikia laiko apsiprasti su ta mintim, o visiems kitiems bus postfaktum.Nenoriu jokiu gandu ir apkalbinejimu,cia musu gyvenimas. 
QUOTE(Ute @ 2008 12 02, 23:11)
Gandų ir kalbų neišvengsite vienaip ar kitaip. Tačiau jei sužino iki įvaikinimo, gali atsirasti didelis noras "atvesti į protą". O tai ir taip rimtas, atsakingas žingsnis, ne visada drąsu, tad tokios aplinkinių pastangos mažiausiai reikalingos.
Šoje vietoje visiškai pritariu Kukaracai, kad iki įvaikinimo geriau kai nežino tiems, kam nebūtina.
Šoje vietoje visiškai pritariu Kukaracai, kad iki įvaikinimo geriau kai nežino tiems, kam nebūtina.
aš prasitariau tik tą dieną, kai turėjau parsivežti mergytę. Juk iš darbo išeinu ir man reikės laisvo daugiau laiko dienomis. Todėl ir pasakiau. Bet prisiklausiau kalbų, o kiek negirdėjo mano ausys
QUOTE
aš prasitariau tik tą dieną, kai turėjau parsivežti mergytę. Juk iš darbo išeinu ir man reikės laisvo daugiau laiko dienomis. Todėl ir pasakiau. Bet prisiklausiau kalbų, o kiek negirdėjo mano ausys
taigi jus jav gyvenat, o ten kas antra seima isivaikinus 
as pati tik viena seima pazistu, bet ir ta du pyplius turi, o kur dar Obamos priesininkas su milijonu isivaikintu vaiku 
Beje, esu nustebus, kad ne viena nepasisako uz ivaikinimo slepima..Jei as , pvz, buciau ivaikinta, nenoreciau apie tai niekad suzinot
QUOTE(voveriena @ 2008 12 03, 10:22)
taigi jus jav gyvenat, o ten kas antra seima isivaikinus as pati tik viena seima pazistu, bet ir ta du pyplius turi, o kur dar Obamos priesininkas su milijonu isivaikintu vaiku Beje, esu nustebus, kad ne viena nepasisako uz ivaikinimo slepima..Jei as , pvz, buciau ivaikinta, nenoreciau apie tai niekad suzinot
net tada jei susirgtumet leukemija, o tikimybe tinkamo kaulu ciulpu donoro didziausia tarp broliu seseru?
QUOTE(voveriena @ 2008 12 03, 10:22)
Beje, esu nustebus, kad ne viena nepasisako uz ivaikinimo slepima..Jei as , pvz, buciau ivaikinta, nenoreciau apie tai niekad suzinot
Aš tiesiog nematau nei vienos priežasties dėl ko turėčiau slėpti.
O kodėl nenorėtum žinot, aš manau žmogus nežinodamas, negerbdamas, bijodamas ir nepriimdamas savo praeities nesugebės atvirai ir lengvai eiti į priekį.
QUOTE
O kodėl nenorėtum žinot, aš manau žmogus nežinodamas, negerbdamas, bijodamas ir nepriimdamas savo praeities nesugebės atvirai ir lengvai eiti į priekį.
nezinau, kaip reaguociau, zinodama, kad savo tevam nebuvau reikalinga
gal but, suzinojus dabar, reaguociau ramiai, bet vaikas- jautrus padarelis, besiformuojantis, pilnas baimiu, netikrumo, abejoniu, kazi, ar tokia zinia nesujauktu protelio dar labiau, neivarytu kokiu nors kompleksu..del to su vyru visad snekejom, kad gal pasakytume tik vaikui suaugus, bet kaip suprantu, nuslept neimanoma, tad sutinku, kad geriau tada pasakyt patiems, mazam vaikui tebesant...
QUOTE(voveriena @ 2008 12 03, 11:22)
nezinau, kaip reaguociau, zinodama, kad savo tevam nebuvau reikalinga gal but, suzinojus dabar, reaguociau ramiai, bet vaikas- jautrus padarelis, besiformuojantis, pilnas baimiu, netikrumo, abejoniu, kazi, ar tokia zinia nesujauktu protelio dar labiau, neivarytu kokiu nors kompleksu..del to su vyru visad snekejom, kad gal pasakytume tik vaikui suaugus, bet kaip suprantu, nuslept neimanoma, tad sutinku, kad geriau tada pasakyt patiems, mazam vaikui tebesant...
gal but, suzinojus dabar, reaguociau ramiai, bet vaikas- jautrus padarelis, besiformuojantis, pilnas baimiu, netikrumo, abejoniu, kazi, ar tokia zinia nesujauktu protelio dar labiau, neivarytu kokiu nors kompleksu..del to su vyru visad snekejom, kad gal pasakytume tik vaikui suaugus, bet kaip suprantu, nuslept neimanoma, tad sutinku, kad geriau tada pasakyt patiems, mazam vaikui tebesant...Bet įtėviai -globėjai turi kaip tik ir ,,nugesinti,, tas abejones, pyktį dėl to kad nereikalingas buvo, kad kažkoks nepilnavertis jis, išvaryt visus kompleksus, o tai galima padaryt tiesiog labai stipriai mylint vaiką. Aš žadu nepaliauti kartot savo dukrai jei jai kils kokių abejonių, kad ji nuostabi, kad ji mums labai reikalinga, kad ji mūsų dukra bus visada, kad man niekas nevarbu, kad vaikai neatsako už tėvų klaidas, kad jos laukia gražus gyvenimas, kad visko gyvenime būna, svarbu mokėt atleist arba bent nepykt dėl to kas atsitiko. Nežinau ar man pavyks, bet aš labai tikiuosi, kad ji užaugs laisvas ir savimi pasitikintis žmogus. Svarbu, kad dabar ir visą gyvenimą ji yra kažkam reikalinga-MUMS.
QUOTE(Šelma @ 2008 12 02, 16:36)
Paslaptis yra žiauru, niekada tokios niekšybės mylimam vaikui nieškrėsčiau 
Siubas, kaip pagalvoji yra gyvent mele 
Siubas, kaip pagalvoji yra gyvent mele Labai panašiai norėjau prašyti. Vis bandau galvoti apie tuos žmones, kurie užaugindavo vaikus slėpdami nuo jų tiesą, ir niekaip neįsivaizduoju, kaip jie taip galėjo dešimtmečius kiekvieną mielą dieną gyventi su tuo melu. Nes juk nuo tam tikro amžiaus tai yra nebe paslaptis, o būtent melas. Kaip toks melas pačiam brangiausiam žmogui - savo vaikui - turėjo slėgti juos pačius, net jeigu jie ir šventai tikėjo, kad tai daro norėdami vaikui gero. Ir dar bandau suprasti, kokia visgi turėjo būti visuomenė, aplinka ir stereotipai tais laikais, kad paveikdavo žmones taip, kad jie savo noru prisiimtų tokią baisią slėpimo ir melo naštą? Sovietmetis baigėsi man dar būnant mokykloje, tai tai ne iš visų pusių spėjau tą senąją visuomenę pažinti.
QUOTE(voveriena @ 2008 12 03, 10:22)
taigi jus jav gyvenat, o ten kas antra seima isivaikinus as pati tik viena seima pazistu, bet ir ta du pyplius turi, o kur dar Obamos priesininkas su milijonu isivaikintu vaiku Beje, esu nustebus, kad ne viena nepasisako uz ivaikinimo slepima..Jei as , pvz, buciau ivaikinta, nenoreciau apie tai niekad suzinot
Anksciau kai isivaikino,isvaziuodavo is to miesto,kad tik tai neduok dieve miekas nesuzinotu ir nepasakytu.Mes dabar gyvenam kitame laike ir kitais poziuriais.Kazin kaip tu reagotum jei kazkoks kaimynas tau papasakotu tiesa,geriau suzinoti is savu
Papildyta:
QUOTE(Dar @ 2008 12 03, 11:41)
Aš žadu nepaliauti kartot savo dukrai jei jai kils kokių abejonių, kad ji nuostabi, kad ji mums labai reikalinga, kad ji mūsų dukra bus visada, kad man niekas nevarbu, kad vaikai neatsako už tėvų klaidas, kad jos laukia gražus gyvenimas, kad visko gyvenime būna, svarbu mokėt atleist arba bent nepykt dėl to kas atsitiko. Nežinau ar man pavyks, bet aš labai tikiuosi, kad ji užaugs laisvas ir savimi pasitikintis žmogus. Svarbu, kad dabar ir visą gyvenimą ji yra kažkam reikalinga-MUMS.
Noreciau buti tavo dukra
Jei tu ispildysi tai ka parasei, vaikas tikrai bus pats laimingiausias pasaulyje.Gaila kad musu tevai uzmirsdavo nors retkarciais pasakyti gerus zodzius vaikams.
QUOTE(voveriena @ 2008 12 02, 19:43)
ot idomu, ar yra merginu, kurios gailetusi sio zingsnio arba bent jau pripazintu nemaniusios nebiologinio vaiko auginima busiant toki komplikuota
Pažystu moterį kuriai sunku, babai sunku sako. Kai isikalbėjm supratau kodėl-ji labai rami ir lėta, tipiškas flegmatikas, o jos porelė hiperiukai turintis čigonų temperamentą. Pagalvojau, jei gaučiau flegmatiką vaiką ir man turbūt stogas čiuožtu....
QUOTE(voveriena @ 2008 12 03, 10:22)
Kaip jaustumėtes sužinojusi po kokių 10 santuokos metų, kad vyras buvo vedęs ir turi vaiką kurio nematė nuo skyrybų, arba, kad močiutė visą gyvenimą mokytojavo, o visa giminė sakė, kad ji siuvėja buvo. Menkniekis, rodos koks skirtumas kas buvo iki jūsų. Bet skaudu, melas visada skaudu.
QUOTE(voveriena @ 2008 12 03, 11:22)
nezinau, kaip reaguociau, zinodama, kad savo tevam nebuvau reikalinga :
Kaip pateiksi, mano bernas didžiuojasi, kad turi 8 močiutes-senelius, tegul ne visus pažysta, kad turi 2 mama. Žinia, kad buvai paliktas gali sužlugdyti, bet gali ir praturtinti-jis toks įpatingas, kad būtent jį mes išsirinkome.
QUOTE(Ute @ 2008 12 02, 21:57)
O čia visai rimtas klausimas... Galiu pasidžiaugti, kad neteko sutikti nieko, kas tikrai gailėtųsi šio žingsnio.
Tačiau privačiuose pokalbiuose (aš nemažai bendrauju su įvaikinusiom šeimomis) laikas nuo laiko tenka išgirsti atsargių pasisakymų iš kurių spėju, kad tikrai ne visiems gerai sekasi ir ne visi yra tiek laimingi, kiek tikėjosi būti.
Pastaruoju metu aš vis sau keliu tą klausimą kodėl taip yra.
Ar vis tik nepasisekė su vaiku (o mums pvz. viskas gerai, todėl, kad turime puikų, mylintį vaiką)?
Ar vis tik nesusiformavo tvirtas vaikų-tėvų tarpusavio kontaktas (kai yra tas tvirtas ryšys gal tėvai kiek kitaip žiūri į vaiką ir savas vaikas atrodo mielas ir nepakeičiamas kas benutiktų). O jei jo nėra - atsirandantys nesklandumai (kurių bus kokį vaiką beaugintum) ima erzinti.
Tai pakankamai skaudi tema, niekada nebandau giliau lįsti į vidų žmonėms iš kurių tai išgirstu todėl ir negaliu sau atsakyti į šį klausimą. Bet norėčiau bent nujausti kodėl taip yra.
Galiu pasidžiaugti, kad neteko sutikti nieko, kas tikrai gailėtųsi šio žingsnio. Tačiau privačiuose pokalbiuose (aš nemažai bendrauju su įvaikinusiom šeimomis) laikas nuo laiko tenka išgirsti atsargių pasisakymų iš kurių spėju, kad tikrai ne visiems gerai sekasi ir ne visi yra tiek laimingi, kiek tikėjosi būti.
Pastaruoju metu aš vis sau keliu tą klausimą kodėl taip yra.
Ar vis tik nepasisekė su vaiku (o mums pvz. viskas gerai, todėl, kad turime puikų, mylintį vaiką)?
Ar vis tik nesusiformavo tvirtas vaikų-tėvų tarpusavio kontaktas (kai yra tas tvirtas ryšys gal tėvai kiek kitaip žiūri į vaiką ir savas vaikas atrodo mielas ir nepakeičiamas kas benutiktų). O jei jo nėra - atsirandantys nesklandumai (kurių bus kokį vaiką beaugintum) ima erzinti.
Tai pakankamai skaudi tema, niekada nebandau giliau lįsti į vidų žmonėms iš kurių tai išgirstu todėl ir negaliu sau atsakyti į šį klausimą. Bet norėčiau bent nujausti kodėl taip yra.
Man, deje, teko sutikti asmenį, kuris manau gailėjosi ėmęsis globos.
Labai skaudu ir asmeniška, taigi forume neaptarinėsiu.
Galvojant apie priežastis kodėl taip nutinka, kas kaltas... Man atrodo kad išankstinių lūkesčių turėjimas yra didžiausia bėda. Iš kitos pusės, negali žmogus gyventi nieko nesitikėdamas. Bet manyti, kad gyvenimas bus laimingesnis, jeigu paimsiu vaiką....
Nereikia labai daug tikėtis, kad "jis bus mano džiaugsmas ir paguoda".... Pakanka tik 1000 x duoti duoti savo meilę ... ir būti laimingu, kad gali tai daryti.... !!!!!! O tada jau grįš su kaupu
QUOTE
Kaip jaustumėtes sužinojusi po kokių 10 santuokos metų, kad vyras buvo vedęs ir turi vaiką kurio nematė nuo skyrybų, arba, kad močiutė visą gyvenimą mokytojavo, o visa giminė sakė, kad ji siuvėja buvo. Menkniekis, rodos koks skirtumas kas buvo iki jūsų. Bet skaudu, melas visada skaudu.
pirma, kaip sakiau, suzinot suaugusiai but skaudu, todel ir sakiau, kad nenoreciau niekada to suzinot...o del vyro pavyzdys nevykes, nes tokia paslaptis mane izeistu vien del to, kad suzinociau vyra esant nieksa, jei vaika savo uzmirso
QUOTE
Nereikia labai daug tikėtis, kad "jis bus mano džiaugsmas ir paguoda"....
bet juk ta pati galima pasakyt apie savo vaikus..
