Planuojam įsivaikinti

#517
QUOTE(kukaraca @ 2008 12 03, 12:07)
Noreciau buti tavo dukra  biggrin.gif Jei tu ispildysi tai ka parasei, vaikas tikrai bus pats laimingiausias pasaulyje


ax.gif
Aš jau pamažu pildau viską. Ir rezultatas labai geras. smile.gif

QUOTE(Šelma @ 2008 12 03, 12:12)
Pagalvojau, jei gaučiau flegmatiką vaiką ir man turbūt stogas čiuožtu....

Ir man , nelabai moku bendraut su lėtais vaikais. Mano abu ,,pasiutę,,. ax.gif blush2.gif
Kai ėmiau dukrą sako VTAT o ką darysit jei hiper bus, oi sakau tai gerai, nes kaip tik bijau lėtą gaut.
Papildyta:
QUOTE(Vitvita @ 2008 12 03, 12:46)
Pakanka tik 1000 x duoti duoti savo meilę ... ir būti laimingu, kad gali tai daryti.... !!!!!! O tada jau grįš su kaupu  biggrin.gif

Kadangi aš savo dukrą na pasigirsiu blush2.gif labai prižiūriu, ji tokia aprūpinta, lavinama, visada žiūriu,kad tik jai nieko netruktų, kad gautų geriausia,mato kaip myliu, kaip ji prie manęs prisirišusi, tai visi vis sako, oi kaip jai pasisekė, kiek ji visko gauna, kaip jūs ja rūpinatės, ir nei vienas nesupranta manęs, kai aš pasakau,o jūs net neisivaizduojat kiek daug aš iš jos gaunu, meilės, švelnumo, gerų jausmų, juoko, džiaugsmo.Kaip aš džiaugiuosi ją turėdama. Kaip aš kartais pagalvoju, kad gal neesu verta jos. Niekas nesupranta, patyli, pamasto.
Atsakyti
#518
QUOTE(voveriena @ 2008 12 03, 10:22)
nezinau, kaip reaguociau, zinodama, kad savo tevam nebuvau reikalinga g.gif gal but, suzinojus dabar, reaguociau ramiai, bet vaikas- jautrus padarelis, besiformuojantis, pilnas baimiu, netikrumo, abejoniu, kazi, ar tokia zinia nesujauktu protelio dar labiau, neivarytu kokiu nors kompleksu..del to su vyru visad snekejom, kad gal pasakytume tik vaikui suaugus, bet kaip suprantu, nuslept neimanoma, tad sutinku, kad geriau tada pasakyt patiems, mazam vaikui tebesant...


Yra didelis skirtumas kaip vaikai ir suaugusieji priima tą patį dalyką. Suaugusiam sužinoti tai yra trauma. Tuo tarpu vaikas praktiškai bet ką priima (pvz. kad tėvas turi tris žmonas ir dešimt vaikų musumoniškoje šeimoje) visiškai natūraliai laikydamas kad taip gali būti ir tai yra normalu.

Juk dėl to ir yra skirtingos kultūros, kad tai ką vaikas būdamas mažiukas sužino/gauna/mokomas jis priima, kaip natūralų dalyką.

Jeigu modelyje, kurį perduosite vaikui, įvaikinimas bus suprantamas, džiugus ir gyvenimiškas dalykas, vaikas tai priims. O jei viduje jausite dėl to nerimą, tai vaikas persiims tuo nerimu ir manys, kad vis tik kažkas negerai su jo kilme, jei tėvai tuo klausimu jaučiasi prastai.

Jeigu rimtai, tai traumą dažniausiai patiria patys tėvai, kurie nėra psichologiškai tam pasiruošę ir natūraliai visas pasekmes perduoda vaikui. O paskui ir toliau jaučiasi prastai, nes mano, kad tai yra todėl, kad vaikas žino, kai iš tiesų tai tėra vaiko reakcija į tėvų nesugebėjimą susitvarkyti su žinojimo problema.


Papildyta:
QUOTE(Vitvita @ 2008 12 03, 11:46)
Galvojant apie priežastis kodėl taip nutinka, kas kaltas... Man atrodo kad išankstinių lūkesčių turėjimas yra didžiausia bėda. Iš kitos pusės, negali žmogus gyventi nieko nesitikėdamas. Bet manyti, kad gyvenimas bus laimingesnis,  jeigu paimsiu vaiką....  schmoll.gif Nereikia labai daug tikėtis, kad "jis bus mano džiaugsmas ir paguoda".... Pakanka tik 1000 x duoti duoti savo meilę ... ir būti laimingu, kad gali tai daryti.... !!!!!! O tada jau grįš su kaupu  biggrin.gif


Man gana sudėtinga samprotauti, nes tų negatyvių nuotaikų neišgyvenau.

Bet.., be abejo mano gyvenimo spalvos visiškai pasikeitė atsiradus vaikui ir taip, mano gyvenimas yra daug daug laimingesnis būtent todėl, kad auginu savo dukriuką.

Dėl džiaugsmo ir paguodos. Tai, kad vakare galiu apkabinti, pamyluoti, abi draugiškai pasikalbame, pasiilgstame viena kitos, kartu džiaugiamės, kartu liūdime - tai yra didelis džiaugsmas, paguoda. Taip, aš to tikiuosi ir tai gaunu.

Mano vaikas iš tiesų yra didžiausia dovana mano gyvenime.
Atsakyti
#519
QUOTE(voveriena @ 2008 12 03, 10:22)
blink.gif taigi jus jav gyvenat, o ten kas antra seima isivaikinus smile.gif as pati tik viena seima pazistu, bet ir ta du pyplius turi, o kur dar Obamos priesininkas su milijonu isivaikintu vaiku biggrin.gif
Beje, esu nustebus, kad ne viena nepasisako  uz ivaikinimo slepima..Jei as , pvz, buciau ivaikinta, nenoreciau apie tai niekad suzinot  ax.gif

neskelbkit to ko nežinot. Prašau biggrin.gif Kitiems pasiskaičiusiems atrodys, kad bevaikiai tie amerikiečiai doh.gif

Nematau tikslo slėpti. Visvien atsiras ilgaliežuvis, kuris tai pasakys. Vienas pasakys vienaip, o kitas pašieps.

QUOTE(ooo @ 2008 12 03, 10:25)
net tada jei susirgtumet leukemija, o tikimybe tinkamo kaulu ciulpu donoro didziausia tarp broliu seseru?  unsure.gif

gerai jei taip, o jeigu prireiktų motinos ar tėvo (kuris dažniausiai nežinomas)? gerai, kad atsiras donoras, o jei ne... verysad.gif
Atsakyti
#520
QUOTE(Ute @ 2008 12 03, 14:15)
Mano vaikas iš tiesų yra didžiausia dovana mano gyvenime.

thumbup.gif
Man įdomu paklausti: o ar galite įvertinti - ar tai jūsų, ar dukters nuopelnas, kad taip jaučiatės? mirksiukas.gif

Tikiuosi nesupratot manęs klaidingai ir nepagalvojot, kad teigiu jog vaikas negali žmonių padaryti laimingais. Gali. Aš kalbėjau apie variantą, kuomet, mano nuomone, buvo dedama per daug lūkesčių į tai, kaip gyvenimas pasikeis kai bus vaikas. Matyt ne tai buvo gaunama, ko tikėtasi. Arba išvertus - ne to tikėjosi, kas buvo gaunama. Tai ir yra atsakymas, kodėl ne visi yra laimingi.
Atsakyti
#521
QUOTE(Vitvita @ 2008 12 03, 16:09)
thumbup.gif
Man įdomu paklausti: o ar galite įvertinti - ar tai jūsų, ar dukters nuopelnas, kad taip jaučiatės?  mirksiukas.gif

Tikiuosi nesupratot manęs klaidingai ir nepagalvojot, kad teigiu jog vaikas negali žmonių padaryti laimingais. Gali. Aš kalbėjau apie variantą, kuomet, mano nuomone, buvo dedama per daug lūkesčių į tai, kaip gyvenimas pasikeis kai bus vaikas.  Matyt ne tai buvo gaunama, ko tikėtasi.  Arba išvertus - ne to tikėjosi, kas buvo gaunama. Tai ir yra atsakymas, kodėl ne visi yra laimingi.


Nežinau ar apskritai galima kalbėti apie nuopelnus, nes ji visą laiką man labai patiko tokia, kokia yra g.gif Va, sugalvojau kaip pasakyti: man niekada neteko prie jos derintis, ar kažkaip stengtis priimti, nes viskas tarp mūsų susidėdavo natūraliai.

Na toks labai smulkus buitinis pavyzdėlis. Niekada nemėgau lėlių Barbių. Dukra taip pat niekada gyvenime jų nemėgo, nei karto net nėjo į tą pusę parduotuvėse. Ir tai yra joje na sakyčiau įgimta, o ne kažkokio auklėjimo rezultatas. Tai yra tik viena detalė. Na ir kieno nuopelnas, kad čia mes šiuo klausimu sutariame? Turbūt nei vienos: nei man teko derintis prie jos norų, nei jai prie mano požiūrio. Bet aš didžiuojuosi jos požiūriu, kad ji yra būtent tokia.

Tai smulki detalė, bet mums visi esminiai dalykai susidėlioja iš tokių gražiai susilipdančių detalių. Todėl ir sakau, kad tai dovana, nes savo nuopelnų nematau.


P.s. Turbūt suprantate, kad kalbu apie esminius dalykus, ir tai jokiu būdu nereiškia, kad ji niekada nezirzia, nesupyksta ar dar kažko neiškrečia ar kad aš ant jos niekada nesupykstu. Visko būna kaip kiekvienam normaliam vaikui.
Atsakyti
#522
Sveikos merginos,
Noreciau patarimo. Mes jau su vyru irgi tvirtai apsiprende pradeti ivaikinimo procedura.. Turiu klausima, kokiu adresu kreiptis, jei gyvename Kauno mieste? Jei nesunku, parasykit man cia arba AZ.
Labai labai nekantrauju kada jau zengsime ta pirmaji zingzniuka.. Gal kuri zinot kiek laiko gali uztrukti nuo pradiniu dokumentu pateikimo iki to momento, kai jau galesim glausti vaikiuka? Lauksime tiek keik reikes, bet butu taip gera, jei pavyktu kitas Kaledas sutikti su nauju seimos nariu..
Atsakyti
#523
QUOTE(antuke @ 2008 12 23, 12:50)
Sveikos merginos,
Noreciau patarimo. Mes jau su vyru irgi tvirtai apsiprende pradeti ivaikinimo procedura.. Turiu klausima, kokiu adresu kreiptis, jei gyvename Kauno mieste? Jei nesunku, parasykit man cia arba AZ.
Labai labai nekantrauju kada jau zengsime ta pirmaji zingzniuka.. Gal kuri zinot kiek laiko gali uztrukti nuo pradiniu dokumentu pateikimo iki to momento, kai jau galesim glausti vaikiuka? Lauksime tiek keik reikes, bet butu taip gera, jei pavyktu kitas Kaledas sutikti su nauju seimos nariu..


Patarčiau kreiptis į laikinuosius vaikų globos namus "Pastogė" Plechavičiaus gatvėje. Ten organizuojami trijų mėn. trukmės kursai ketinantiems įsivaikinti.Mes lankėme 2007 m., tai prasidėjo kovo pradžioje. Labai šilta geranoriška aplinka ir užsiėmimai vyksta draugiškų pašnekesių forma su arbata 4u.gif O per vasarą jau visi (berods 6 poros) vaikelius turėjo, nors vaikų teisių apsaugos tarnyboje sakė, kad mergaičių ypač ilgai reikia laukti g.gif Taigi svarbiausia papulti į kursus, nes būna, kad mažai įtėvių į juos susirenka dėl to nukelia. Sėkmės!
Atsakyti
#524
iš tiesų,ilgiausiai užtrunka kursai.Ne tiek patys kursai,kiek laukimas kol susirinks šeimos ir jie prasidės verysad.gif
Atsakyti
#525
Dar labai idomu su tais kursais. Jie trunka tris menesius? Po kiek valandu i savaite? bijau, kad jie gali buti man tikra problema.. Taip noretusi, kad ta pati kursa butu imanoma isklausyti per trumpesni laika..
Atsakyti
#526
Pas mus vaikutis atkeliavo po kokių 2 mėnesių nuo prašymo Vaikų teisėse užpildymo. Na, paskambino, sako, ateikit, pažiūrėkit. Mes pamatem, ir tą pačia sekundę apsisprendėme. Tiesa, pradžioje mums formino vaiko globą, nes galima įsivaikinti tik nuo 3 mėn. amžiaus, o mūsų vaikiukas tebuvo 10 dienų. Pas mus atkeliavo būdamas 2 savaičių. Tai pati laimingiausia diena mūsų gyvenime. Visoms pasiryžusioms linkiu sėkmės. Tiesa, mes anksčiau buvome išklausę globėjų kursus, tai mums nereikėjo papildomai klausytis įtėvių kursų.
Atsakyti
#527
Sveikos, turiu klausimeli del kursu. Gal kas zinot kada Vilniuje planuojami kursai? Planuojam isivaikinti, tik neaisku kiek reikia tu kursu laukti. Gal kas zinot? mirksiukas.gif
Atsakyti
#528
sveikutes smile.gif
noriu prisijungti prie jusu.
su vyru padarem pati didziausia zingsni ax.gif mes jau priemem labai labai ilgai brandinta sprendima: norim vaikiuko.savu tureti negalim,bet tai ne priezastis,tik kad taip norisi iprasminti savo gyvenima,kazka duoti gero ir malonaus.
na padarem ir antra zingsniuka.buvom vaikuciu namuose.vienas labai krito i akis,nors vaziavom siaip svenciu proga vezem lauktuviu visiems vaikuciams su visais bendravom,bet tiktas vienintelis krito i akis labai jau stipriai. aisku cia klausimas ar jis gali buti musu.....bet vistiek.
Atsakyti