QUOTE(Ieva S @ 2005 08 08, 17:01)
Turėjau ir aš nuotykių per Savo dieną.
Prieš išlydėjimą iš namų aš sėdėjau uždaryta savo kambary. Mano brangiausiasis turėjo mane išsipirkti iš pamergių ir tėvų komplimentais. Tai va, sėdžiu aš tam kambary ir girdžiu už durų šurmulį - jaunikis atvžiavo. Tuo metu žvilgt į veidrodį - o dievuliau, pamiršau antakius išsipešioti (tą visada darau pati, nes grožio salone labai nuplonina, ir tą rytą vizažistei neleidau). Daužau kumščiu į duris ir garsiai reikalauju savo kosmetikinės. Niekas negirdi, nes visi išdūmė į lauką žiūrėti, kaip mano brangiausiasis malkas kapoja (čia jam tokią užduotėlę piršlytė sugalvojo). Ir tik tada, kai jis su visa svita jau stovėjo už kambario durų ir žėrė man komplimentus (po kiekvieno komplimento jam pamergės kirpo po juostelę, kuriomis buvo aprašiotos kambario durys), į kambarį atsargiai kyštelėjo galvą viena mano draugė ir paklausė, kur laikau kosmetikinę. Kai ji atnešė man kosmetikinę, antakių išsipešiojimui buvo likę gal pusė minutės. Bet spėjau - va ką jaudulys daro.
Liūdniau buvo tada, kai po ceremonijos bažnyčioj važiuodami į kelionę per septynis tiltus pamiršom draugų porą. Jie tiesiog užsižioplino ir kažkur užtruko, o mes nesužiūrėjom ir išvažiavom. Tada jie supyko ir neatėjo net vakare į pokylį, nors skambinom, atsiprašėm, kvietėm. Dar dabar nemalonu dėl to incidento.
Prieš išlydėjimą iš namų aš sėdėjau uždaryta savo kambary. Mano brangiausiasis turėjo mane išsipirkti iš pamergių ir tėvų komplimentais. Tai va, sėdžiu aš tam kambary ir girdžiu už durų šurmulį - jaunikis atvžiavo. Tuo metu žvilgt į veidrodį - o dievuliau, pamiršau antakius išsipešioti (tą visada darau pati, nes grožio salone labai nuplonina, ir tą rytą vizažistei neleidau). Daužau kumščiu į duris ir garsiai reikalauju savo kosmetikinės. Niekas negirdi, nes visi išdūmė į lauką žiūrėti, kaip mano brangiausiasis malkas kapoja (čia jam tokią užduotėlę piršlytė sugalvojo). Ir tik tada, kai jis su visa svita jau stovėjo už kambario durų ir žėrė man komplimentus (po kiekvieno komplimento jam pamergės kirpo po juostelę, kuriomis buvo aprašiotos kambario durys), į kambarį atsargiai kyštelėjo galvą viena mano draugė ir paklausė, kur laikau kosmetikinę. Kai ji atnešė man kosmetikinę, antakių išsipešiojimui buvo likę gal pusė minutės. Bet spėjau - va ką jaudulys daro.
Liūdniau buvo tada, kai po ceremonijos bažnyčioj važiuodami į kelionę per septynis tiltus pamiršom draugų porą. Jie tiesiog užsižioplino ir kažkur užtruko, o mes nesužiūrėjom ir išvažiavom. Tada jie supyko ir neatėjo net vakare į pokylį, nors skambinom, atsiprašėm, kvietėm. Dar dabar nemalonu dėl to incidento.
nelabai isivaizduoju kaip butu galima uzmirsti draugu pora

