O mums tai toks labai mielas siurprizas buvo suorganizuotas, kai mes su mano busimuoju civilineje metrikacijoje tuokemes.
Atejome i zaksa dviese, nepamenu dabar, ar mes netgi liudininkus turejom. Ziuriu gi, hole mus koks dvidesimt kleckiuku darzelinuku su savo aukletoja priesaky ir pilnais glebiukais roziu pasitinka

- mat tuo metu dirbau tokiame socialiniame projekte, kuris rupinosi vienisomis Snipiskiu rajono mamomis ir ju vaikuciais.
Tad pakvietem visus i vidu ir turejom tikriausiai prasmatniausia palyda is visu: tokie paplyse, bet rimti ir isdidus pypliai, izenge poromis i sale ir prastovejo visa ceremonija geriau kaip dideli. Paskui apipyle mane gelemis, o kai jau nebegalejau visu apglebti, tai sukiso likusias mano vyrui.
O geles, paklausit, is kur? Pasirodo, aukletoja, tokia nerealiai sauni ir sviesi moteriske, paskambino i viena geliu salona ir pasiteiravo, ar negaletu jie tokiai vat progai paaukoti geliu. O jie atveze daugiau negu kas galejo tiketis.
Na o tikrosios vestuves, baznycioje, irgi neapsiejo be savu kuriozu. Norejome miniatiuriniu vestuviu, intymios sventes mums ir musu artimiausiems zmonems. Beveik taip ir buvo. I prasmatnu restorana ejome desimt galvu: mes, abieju tevai, broliai seserys ir
nuomotos masinos vairuotojas. Mat mano mamai atrode nedovanotinas netaktas leisti zmogui kelias valandas musu visu laukti masinoje.