Perskaičiau visą šią temą ir prisiminiau visus savus kuriozus. Dabar net keista, kaip viską didvyriškai ištvėriau

Svarbu yra neleisti sau nervintis, juk svarbiausia - prisiekti kitam žmogui.
O pradžia buvo tuomet, kai pamačiau nuostabią suknelę internete ir būtinai jos užsinorėjau. Reikiamas suknelių siuvimo salonas buvo užsienyje, bet siuvėja atvažiavo į Lietuvą, apmatavo ir pažadėjo pasiūt per pusantro mėnesio ir suknelę turėjau gauti likus dar 2 mėnesiams iki vestuvių. Buvo pasitelktos visos įmanomos pažįstamų pajėgos - nes suknią dar reikėjo pargabenti į Lietuvą - ir ją gavau. Tik ji buvo kokiais 3 dydžiais man per didelė

dabar tai juokas ima, o tada labai verkt norėjosi... aš vėl suknią atgal siuvėjai kartu su savo išmatavimais, pasirodo, matuojant ne tuos duomenis užsirašė

Ir vėl teko laukti suknelės, ją gavau tik likus 4 dienoms iki vestuvių. Strioko buvo patikėkit kiek, kai reikėjo matuotis jau prieš vestuves, bijojau, nes paaiškėjus, kad kas nors netiks - pataisyt beveik jokių šansų

na, bet ačiū Dievui, viskas buvo tvarkoj, suknelė buvo nuostabi
Nervukus truputį patampė ir juvelyras žiedus gamindamas. Iš pradžių laiku primatavimo nepadarė. buvom sutarę konkrečią datą, nes vyras iš užsienio trumpam turėjo grįžti, dar pasiskambinau prieš eidama, sako, viskas padaryta, o kai jau nuėjom - šypsosi į akis ir sako NĖRA! Bet pakėliau šumą ir vietoj per pusvalandį viską padarė. tuo metu dar tik mokiausi būti įnoringa nuotaka

Su žiedeliais dar buvo vienas nesklanumas - graviruojant vieną vyro vardo raidę praleido! Kažkaip paskui ištaisė, manau nušlifavo visą užrašą, tai dabar paranojiškai bijau, kad dėl to žiedas kada nors nuo piršto nukris
Apie savaitę iki vestuvių reikėtų rašyti skyrelyje "Laidotuvės ir vestuvės", nes ne kuriozu, o nelaime tai reiktų vadint. Bet mes vis tiek nusprendėm tuoktis.
Vestuvių rytą viskas ėjosi normaliai, nepaisant smulkmenėlės dėl gėlių - gėlininkė vėlavo, bet gerai, kad nedaug , šukuoseną ir makiažą irgi gerai padarė, apsirengiau, atvyko iš mano gimto miesto išlydintys...
Mamos brolis turėjo atvežti man baltą paltuką - neplanuotai likus savaitei iki vestuvių žiauriai atšalo. o jis sako " taip taip mačiau tokį vieną pas mus kabantį, bet pamiršau, kad aš turiu atvežt!" jau man ašaros tik kilt pradėjo, dar mama su sese vėlavo, nes iš kito miesto važiavo iš kirpyklos (atvažiavo paskutinę akimirką dar neapsirengę

) tik pamergė vyriausia lakstė aplinkui ir mane ramino, ačiū jai

šiaip situacija tokia gerulė - jaunoji laksto po kambarį ir beveik verkia, tėtis, brolis ir seneliai nežino, ką daryt, ir mamos brolis vaikšto paskui jaunąją ir teisinasi, kad tikrai nenorėjo

ir dar aplinkui laksto vyriausia pamergė chi chi...
Na paskui suveikė man tokį kailinį apsigaubima, visai ne baltą, o rudą, bet svarbu šilta buvo - per vestuves ir lijo, ir snigo, ir kruša krito, o vėjas apskritai nežmoniškas buvo - ačiū kirpėjai šukuosena išlaikė krušos išbandymus

.
Na vėl apie išlydėtuves

viskas normaliai normaliai, išvažiuojam į bažnyčią. Prieš tai vyras pamato, kad jo paltas paliktas kitos valstybės vieno miesto viešbuty taigi vienintelis buvo apskrittai be jokio viršutinio drabužio. nesuprantu, kaip nesusirgo.
visi kas gali susigrūda į pulko autobusiuką, tik mano tėvai ir sesuo su kita mašina. nuvažiuojam, piršlys subėgioja pas kunigą, matau, kaip svečiai renkasi į bažnyčią, jau kiap ir laikas eiti, einam, bažnyčioj gražiai smaba vargonų muzika, per pusę bažnyčios pradedu jaudintis, nes nematau savo tėvų...nuėjus prie altoriaus jau visai blogai, nes JŲ TIKRAI NĖRA!!!
Liepiu vyrui bėgt pas kunigą stabdyt ceremoniją, o kunigas jau žegnojasi

piršlys nubėga pas kunigą už jaunąjį, kunigėlis visiems sako, nu dar truputį palaukime, jaunosios tėveliai dar neatvyko... laukiam... aš jau vos laikausi, būčiau turėjus telefoną, būčiau skambinus

. Kunigas jau nori pradėt, bet mano sesuo pirmoji turi skaitinį skaityt, o jos irgi nėra. galų gale matau prasidaro bažnyčios durys ir įbėga mama, iš paskos sesuo, bet tetės nėra

Kunigas jau kviečia sesę skaityt skaitinį, o ji stovi prieš mane ir ženklais rodo, kad neturi knygelės tokios, kur skaitiniai surašyti. tuo metu vienas pabrolys bėga į zakristiją prašyt kitos tokios pat knygelės, kita pamergė bėga pas kunigą pranešt apie dingusią knygelę, kunigas nebyliai kviečia mano sesę pas save, o ji net prieit bijo

galų gale atsirado nauja knygelė, sesė perskaitė skaitinį, tuo metu atėjo ir mano tėtis.
Likusi ceremonijos dalis praėjo sklandžiai, sesė nepaisant visokio streso nuostabiai perskaitė skaitinį.
Paskui sužinojau, kad eidami į bažnyčią tėvai su sese pasiklydo, tada išsiskirstė, nu vienžo chaosas ir isterija. taigi patarimas - prieš einant į bažnyčią 100 proc. įsitikinkite, kad artimiausi jums žmonės jau ten. paskui bus nervų

po viso šito jau tik menkos įdomybės - kaip visas pulkas pas vieną pulko porą į namus į tualetą ėjo, kaip jaunoji malkas skaldė, o jausasis vaikus vystė, nešdamas mane per lentą lėkštės nesudaužė ir pan.
iš tikrųjų tai net buvo gaila kai vestuvės pasibaigė. patiko mums su vyru, sakėm, kad dar norim
Ir tik niekada negalvokit, kad visokie neklandumai reiškia, kad susituokt nelemta...