Kuriozai per vestuves

Wat cia tai kosmaras Wat jaunosios wietoj tai tikriausiai buciau i zeme ar kur kitur susmegus

nu ir istorija - numirciau is gedos, o vyrui turbut tokia pirti iskelciau, o paskui zliumciau

Dieve...negaliu nesijuokt, ir tu zmoniu gaila, ypac isrengtos jaunosios
Baisiausias vestuviu kosmaras..

Ne baisiausias vestuviu kosmaras,tikrai ne baisiausias,kas nores paskaityti mano istorija,ji vestuves ir laidotuves...
Gal ne vieta ir ne laikas tokiam graziam skyrelyje rasyti tokius dalykus,bet taip buna net ir per graziausia jusu gyvenimo diena......
Todel noriu pasakyti,bukite ir sia diena labai atsargus ,nors atrodys,kad visos zvaigzdes linki jums pacio geriausio.....

Is kai kuriu pasakojimu smagiai pasijuokiau.

nu ir bajeriai cia per mano vestuv4es dideliu kuriozu tai kaip ir nebuvo...tik vat sugedo liftas ir man is 9 auksto teko pesciom leistis(kai grizom po baliaus liftas veike) ir santuoku rumuose priimti velavo visa valanda!

Nu prisizvengiau nerealiai
Sugebek tu man sitaip nuotaka išrengt. Nušaučiau vietoj vyreli

Na, per mano vestuves kaip ir nieko neatsitiko tokio įdomaus... O va pažįstamiems buvo bajeris, kai jie nuvažiavo tuoktis į tokią Marijampolės rajono bažnytėlę viename kaimuke. Kunigėlis buvo senas (dabar, atrodo, jis jau miręs). Jis pulką sutiko prie klebonijos durų, kviečia užeit vidun. Nori užeit piršliai ir jaunieji, jis ne, girdi, visi užeikit, čia ir sutuoks, nes bažnyčia nevalyta... Užeina, jis deda tą didelę knygą, kurioje viską rašo, ant taukuoto stalo, puola rašyt, o neprimato, neįžiūri.. Žodžiu piršlienė paima iš jo parkerį, surašo, ką reikia, o kunigas velkasi savo sutaną ir jau ruošiasi toje pat virtuvėje pradėti santuokos ceremoniją... Prie šeimininkės, prie čia pat verdančių puodų... Gerai kad piršys ar operatorius jį visgi įtikino to nedaryti... Tada klebonėlis nusivedė visą pulką į savo apartamentus: kambarys tamsus, apkuistas, lova metaliniais galais, neklota, patalynė nešvari... Pastatė prie tos lovos ir pradėjo melstis, krapylu pamojavo- tipo, eikit, ir gyvenkit laimingai Visi apakę buvo... O operatorius paskui juokėsi, kad jam reikėjo labai stengtis, kad kamera klebono patalų "neįamžintų"...

košmaras aš tai neturėčiau kur akių dėt

cia reiktu prie siaubiaku prideti

na kaip taip galima.
tikrai net sunku patiket

mano vestuvių kuriozai buvo gana linksmi, na man jie tokie atrodė, nes aišku todėl, jog baigės laimingai tai va:
pasiėmusi suknelę ketvirtadienį, pasimatavau ją, norėdama močuitei pasirodyt, paprašiau sesers kad pakeltų ant rankų, na pažėt kaip panešt reiks jaunikiui, suknelė sveria 10kg gal daygiau, tai ji paimė ant rankų irsunki gi pasidariau, tai antgal atsilošė, o man rankovė suknelės nuplyšo išsigandau, siekiau nuo stalo veidrodėlį, ir kita nuplyšo, na varžė mane jos bisški, bu pečiai platūs.. na ką sugalvojau vešt pas siuvėja, o močiutė sako sijonas per žemai, kilst jį aujkštyn, atsisėdau ant sofos batus apsiaut ir sagos ištrūko. sulūžo jos pasijaučiau kaip dramblienė, bet nieko, gerai, kad jaunikis sutiko nuvešt į saloną, o ten papasakojau moteriškėm kaip kas atsitiko, jos labai atsiprašė, ir puolė taisyti, laukdama, kol sutaisys suknelę pasimatavau vestuvinį žiedą, ir.. iki kauliuko jis man betilpo. puolėm pas juvelyrą, vienas plėstuko neturėjo, tai kito ieškojom, gerai, suradom paplatino. tada pasiėmiau suknelę ir viskas. daugiau nieko nebuvo blogo, na gal tik striokas, kad pamergės atėjusios mane dar su triusikiukais sutiko, tai padėjo apsirenti, bu užtrukau makiažą darytis gerai, kad šalia namų salonas, tai greit parbėgau. per vestuves porą kartų ant suknelės užlipau, bet nenukritau, (liepiau salone padaryti tokio ilgio kad žeme vilktųsi tai todėl taip ir gavos. ai, kai reikėjo į limuziną pirmą kart sėsti, tai 10 min galvojau kurį galą pradėti pirmą kišti, sugalvojau, jog geriausia pirma užpakaliuką sodinti (o jis buvo ypač platus, tai su traukimo jėga iš vidaus ir stūmimo iš išorės atsisėdau ) aišku, šalia manęs jaunikis vos tilpo, o priešais sėdintys kojytes nuogas galėjo apžiūrinėti, bet po kelių užsėdimų, pripratau prie gabaritų, ir lengviau jaučiaus. dar bajeris, kai per piršlių polkutę piršlienė už kolonos užkliuvo ir pergriuvo, bet labai grakščiai ir be susižeidimų, tai gerai buvo jokių rimtų dalykų nenutiko, bet ir gerai. tai va, jei dar ką prisiminsiu tokio, parašysiu