
taigi papasakoju visa procedura, kaip kas buvo.
taigi, apie staigmena zinojo to mano draugo tevai, brolis - isskyrus ji pati. buvo graziai sulaikytas. todel buvau isitikines, kad namie kazka rasiu.
supakaves viska i deze (t. y. sudejes alu, dovana ir viska uzpyles popkornu), nunesiau viska ir pastaciau prie duru. ant dezes uzdejau torta, i kuri jau namie buvau prisismaigstes zvakuciu, taigi prie duru man liko jas tik uzdegti - nors rankos is susijaudinimo drebejo nerealiai. bet kai ir sia uzduoti siaip taip iveikiau, paskambinau i duris, o pats tuo metu tyliai tyliai pasprukau.
zmogelis is pradziu net amo neteko, kai atidares duris rado deze su tortu ir deganciomis zvakutemis. atrode, beje, tikrai ispudingai visas tas "laukneselis", o zmogelis ispudinguma tik dar labiau padidino. stovi akis isputes, supranta, kad lyg ir jam - bet nesupranta is kur

kelias akimirkas pasvarstes, jis pagalvojo, kad gal butu galima paieskoti laiptineje to laukneselio nesejo

ir dabar as tureciau nupasakoti, koks nuostabos kupinas veidas buvo, kai jis atidare deze ir pamate popkornus. ikises ranka ir pamakalaves ja (o alus ir dovana buvo iskaisioti i kampus ir giliai) isitikino, kd popkornu yra tikrai tiek, kiek jis mate - pilna deze. tiesiogine to zodzio prasme jis apako is netiketumo. ka jis veiks su tiek popkornu - neisivaizduoju. supratau, kad neisivaizduoja ir jis

taciau dar labiau jis nustebes buvo, kai liepiau nuodugniau pamakaluoti rankomis po tuos popkornus. tada po truputi, po truputi viska ir istrauke

sakes, kaip smagu, kai yra zmoniu - draugu, del kuriu verta taip pasistengti. ir esu isitikines, kad tokios dovanos jis ilgai nepamirs. (na, jau vien kiek laiko reikes tuos popkornus sukapoti...

taigi isvados: jeigu norite pradziuginti savo pacius artimiausius zmones - pasistenkite taip

(p. s. kai dalinausi su pazistamais sia savo ideja, noredamas suzinoti, ar tai, kas man pasirodys originalu, kitiems nepasirodys kvaila, vienas pasake: tai geriausia dovanos ipakavimo ideja, kiek esu girdejes.)