Šuo ir "naujas" vaikas

Gera nuotraukėlė,
paduok žiniasklaidai tai toki burbula mita ir visa kita sukurs .....

o juk taičia tikšaunuoliai žaidžia

Cia ne labradoras, cia Drakula vampyras
O cia ka tas ciuciuc daro, kam jis cia grasina savo iltiniais dantimis???

čia du labradorai, gyvenantys vienoj šeimoj
broliai (netikri) tipo

tai tas juodas ta balta labradora jau gerai uzkniso, kad sitaip

Nuotraukele tai

vis simtu procentu pritariu !!!!!!

Plooke, nematau su kuo cia sutikti. Ypac su abejotinu teiginiu, kad Jei bus, tada ir spresim. Tai galima butu perfrazuoti: jei nugriaus stafas vaikui tik kojyte ar rankyte, tada ir spresim
Stafas seimoje gali atsirasti tik po to kai jau seima susiformavusi, kai stafas yra kilmingas t.y. su dokumentais, su griezta veisimo kontrole, ir stafas turi buti dresuojamas profesionaliai nedarant jokiu auklejimo spragu. Mano tokia griezta ir nemainoma nuomene, nes niekada nedaleisiu rizikos vaiko atzvilgiu

Kai pagimdžiau pirmą vaiką, bute laukė 2 vokiečių aviganiai, grįžus iš gimdymo namų vaiką įteikiau visų pirma ne seneliams ir t.t., o įnešiau į namus su lopšiu ir padėjau patinui(jis juk šunų vedlys) po kojų ir pasakiau"tavo Asko vaikas, tavo" ir pasitraukiau. Nuo to laiko jis tapo pagrindine kūdykio mama, vos dukrelė lovytėje sujudėdavo Asko mane stumte stumdavo pas vaiką. Asko mirė būdamas 10 metų ir 4 mėnesių, kai vaikams buvo 7 ir 6 metai ir visiems sakau, jog tai jis juos augino, vaikai iki šiol su didžiausia meile jį mena, nors namai pilni šunų, jisai liko jiems kaip švelniausia jų auklė.

Labai, labai noreciau papriestarauti del Labradoru, nes mano pazystamiems ivyko didziule nelaime su tokios veisles suniu vaikas buvo sukandziotas taip, kad net reikejo siuti veiduka, taip kad nesakykit, kad padaret labai gera sprendima isigydami toki suni. O suo yra suo, jei ji be smurto auginsi ir auklesi, vesi dresiruoti, tai gal ir neistiks tokia beda.
Atiduoti suns manyciau nereikia, pirmiausia reikia stebeti jo reakcija i nauja gyvybe. Pirmiausia reikia pratinti suni su nauju kvapu (galima panaudoti ir kito vaiko pampersa). O kai gims vaikas tai suni butinai reikia supazindinti su juo. Uzdet suniui antsnuki, o vaika ideti i lovele ir leisti suniui apsiuostyti. O veliau kai vaikas bus su jumis juk suns irgi galima nepamirsti, pvz paskatinti mazu skanesto gabaleliu. Taip suo supras, kad naujas kvapas namie yra gerai
Jei nepavyktu, tai geriau suneli uzmigdyti, bet neatiduoti kitiems, nes jei puole jusu vaika ar net jus, tai naujas seimininkas jam tikrai nebus autoritetas ir gali ivykti vel kokia nelaime.

Labradoras puole??? nelabai tiketina
Nebent blogai aukletas, mates smurto, (o jei dar be dokumentu, tai jau kelia abejone del tam tikru jo charakterio savybiu atitikimo standartui).

LAbai liudna

Gal ir neitiketina, bet taip nutiko
O sunelis tai labai draugiskas, meilus net ir su svetimais buvo, bet matyt igriso viena diena tie vaiko tasymai ir zaidimai tai ir griebe. Suo su dokumentais, tevai daug parodu apkeliave ir tikrai atitinka visus standartus, bet ... Gerai, kad mama buvo salia , tai vaikui sakyciau gana gerai baigesi, nes sunelis tai nemenkas.

Tarp kitko mano praktikoje yra pasitaikę agresyvių labradorų-pas mus į dresūrą atvesdavo 10 mėn. patiną, kuris jau buvo sukandžiojęs visą šeimą, ir patikėkit ne žaisdamas, žiūrėdavau į jį ir baisėdavaus, kažkoks reinkarnavęs kaukazas-va tai vat vadinasi psichikos brokas, visur tokių pasitaiko
O mano šeimoje vaikai atsirado, kai jau gyveno 2 suaugę šunys, tad norėčiau paprieštarauti Laurai 333 dėl pilnai suformuotos šeimos, nes vat tas atvejis su dobermanu išskirtinis, o pas mus renkasi masė žmonių, kurie pirma turėjo šunį, o po to vaikelį, ir nebuvo jokių problemų. Kai aš laukiausi, ir man kas būtų pasakęs, kad turėsiu atsisakyti šunų......oioi kas būtų kilę. Ir jau pasikarosiu šunys augino mano vaikus su tokia pat meile, lyg tai būtų jų šuneliai ir kaip nekeista ypač patinas, tik kai ukrytė buvo dar visai kūdykėlis, aš kartais jo prašydavau-"Asko atnešk mergaitę, pirmais kartais jis ją bandydavo imti už galvos-instinktas, šunys taip savo vaikus nešioja, bet kai arodžiau, kad reikia suimti už kombendzono krūtinės-mielai ir labai atsargiai ją laikydavo. Užtat žmonės gatvėje sustodavo, kai pamatydavo mamą besikuičiančią vežime, o už jos taikiai vinguriuojantį uodega 47 kg vokiečių aviganį įsikandusį vaiką Vat kokia motina sadistė buvau, bet sakau-vaikus auginome kartu, o vos pradėjusi žingsniuoti mažoji kieme tvirčiausiai jausdavosi įsikibus tam pačiam patinui į antkaklį, nors už jo tos mergytės net nesimatė jis niekada nebuvo jos grubiau truktelėjęs, nes buvo suaugęs subrendęs normalios psichikos šuo, o kai vaikai ūgtelėjo ir aš įsigijau darvieną jauną vokietį, tas jau augo suvaikais kaip su savo lizdo šuniukais, ir žaizdavo su jais taip pat-visa savo aistringa aštriadante jėga, tai jau vaikams ne itin patiko.

Mes taip pat laukiames ir laikome suni. Pitbuli, 5 metu. Savaime suprantama, kad ateityje gali kilti pavydo scenu, taciau zadame suni pasilikti. Juk jis mums irgi kaip vaikas...

Musu Ciuckis