[quote=IddI,2006 05 31, 23:24]
As pirma isigyjau suni, na ka ten suni, dabar ji Zuikiu vadinu ir jis ateina, nes labai jau mazai tu sunisku savybiu

. Po metu pastojau. LAbai pergyvenau, kad mano Zuikis nepriims naujojo seimos nario, o juk ji vadinau savo vaiku. JAu budama nescia pajutau, kad jis labai atsargiai zaidzia su manim, letai vaiksto lauke, saugo... Anyta vis gasdindavo, kad reiks atsikratyti suniu, nes per daug jau jis lepus ir prilipes prie manes. Tikrai, labai pergyvenau, todel skaiciau daug literaturos kaip reikia elgtis siuo atveju. Kai gime sunus, mano mama norejo suni issivezti pas save kelioms savaitems, as neleidau. Sakiau, kad jis yra seimos narys, o vaika myles. KAi grizau is ligonines mano nuostabai, Bobas nelindo nei zaisti, saugojo mano ramybe (po gimdymo ilgai gaivaliojausi), nejo i miegamaji, o guledavo prie duru. Kai KAjui buvo vos 4 dieneles, as daviau jam palaizyti kojyte, paskui visuomet snekejausi su juo, kad mes abu privalome vaikuti myleti ir saugoti. Jis taip ir dare, nors nelabai norejo tai parodyti: guledavo prie vezimuko, jei vaikas guledavo ant lovos, tai sedi ir ziuri.
Vienu zodziu, suo yra gyvas padaras, seimos narys, kaip tu su juo, taip jis su tavimi!
Tokia istorija su sypsena skaitau

labai grazus tavo vaikiukai