Šuo ir "naujas" vaikas

Nesusireikšminkit taip, niekas čia jūsų jokiais nusikaltimais nekaltina, nereikia tiesiog iš anksto ateit su priešiška nuostata. Gavot patarimų, nuorodų, o faktas, kad šuo puldinėja vaiką tikrai reiškia visų pirma jūsų padarytas klaidas auklėjime. Juo labiau, kad dėl šuns elgesio kaltinat rują...

Mano patarimas jums, šunį bauskite ir nubauskite vieną kartą taip, kad daugiau nebereikėtų bausti, maximaliai. Kad suprastų savo vietą ir nebekandžiotų vaiko, nes greitai ir gerai kol kas jums neišeis jos perauklėti, perauklėjimas, trunka žymiai ilgiau, o kaip suprantu, jus nenorite , kad dar kartą šuo įkastų, taigi, lieka tik geras papurtymas už kupros pakėlus į orą ir paguldyti ant menčių, o jau vėliau, bandykite kiekvieną dieną po truputį ją statyti į vietą. Aš savo šunį nuo mažumėsguldžiau ant menčių ir purčiau už blogus darbus, pasekoje to, dabar turiu visiškai paklusnų šunį, hierarchijos tema. Nė karto nėra net suurzgęs, nei ant manęs, nei ant šeimos narių, nei ant svečių, nei ant vaikų svetimų, kurie su juo žaidžia.

Ką čia šnekat - taksai absoliučiai valdomi, intelektualūs šunys, visiškai neagresyvūs žmogui. Kažin kiek iš tų jūsų matytų buvo taksai, o kiek - "taksai"... spėju, ir ta rujojanti agresyvi kalytė yra ne taksė, o "taksė"?
Žinot, ne visas veisles mėgstu, bet niekada viešai nešmeižiu nei vienos.

Na intelektualūs šunys dažnai atrodo "nevaldomi" ir pan. Kaip kas šunišką intelektą supranta

Žinot, dar labai norėčiau išgirst, o kokia šeimininkės nuomonė - dėl ko puola kalė vaiką? Auklėjimą jūs atmetate - tą jūs išmanote ir viską darėte gerai. Kas tada? Ruja? Tai pagal jus visos rujojančios kalės puola savus?... Bet akivaizdu,kad taip nėra. Kas dar?

Linabalt myli ir nusimano apie sunis, o kas del taksu... Karta mes su Linabalt buvome sunu parodoje, kai vienas taksiukas jai plastaka "prakompostiravo" Velniukstis dar ir pasikabino keletui sekundziu, nepaleisdamas. Kiek pamenu, kraujo buvo nedaug, be skyles geras paliko, kurios, deja, buvo skausmingos ir letai gijo. Bet tai buvo pries daug metu, kai dokumentuoti taksai daznai tik kuno forma primindavo savo tikruosius veisles atstovus. Siuo metu as gyvenu Londone ir rytais, eidama i darba, sutinku bei pasnekinu keleta zavingu taksiuku. Ir sie is tikruju yra protingi, labai draugiski bei paklusnus. O del kalytes, kuri tapo agresyvi rujos metu... As pati laikiau kalyte (foksterjere, taigi, taip pat medziokline), kuri buvo pakankamai isaukleta ir absoliuciai neagresyvi zmoniu atzvilgiu, taciau rujos metu jos elgesys keisdavosi. Manes ar namiskiu ji, aisku, nepuldavo (butu nubausta nespejus net sumirkseti uz toki elgesi ), bet lauke, rujos metu, yra keleta kartu bandziusi urgztelti ant nepatikusiu praeiviu. Velgi, uz toki elgesi sekdavo labai grieztas bet ramus negalima, kurio reiksme ji puikiai zinojo. Mano patarimas- absoliuciai netoleruokite jokio agresijos pasireiskimo. Net ir zaidimo forma. Grieztas, bet ne isteriskas- negalima- bei labai uztikrintas, pradzioje, fizinis netinkamo elgesio nutraukimas, veliau uzteks tik zodzio.

Nu as tada vaikas buvau, kai tai nutiko Prisimenu graudzias to taksiuko akytes - jis taip liudnai ziurejo i praeivius, sedejo priristas prie tvoros, kol seimininkas kazkur vaiksciojo, nu ir pagailo man suniuko, nutariau "paguosti" paglostydama, ir nespejau nei mirkteleti, kai "vargsas" suniukas isisege i mano ranka As tada apstulbau, ilgai dar nesupratau kas ivyko, nes taksai nei iki to, nei po to man neatrode labai gresmingi Ir sitas ivykis tikrai neitakoja mano nuomones apie taksus (na, gal truputi). Tiesiog ne viena mano drauge laike taksus, vedziodami sunis irgi sutikdavome ivairiausiu taksu, pazistami ir gimines taip pat ne vienas taksus laiko aplink, ir tarp ju tikrai yra dokumentuotu (nezinau tik kiek "kokykiskas" gimines medis tuose dokumentuose), ir sakau - normalu gal tik viena taksa maciau, visi kiti - nevaldomi. O kadangi asmeniskai man nevaldomas suo - tragedija, nes megstu "supratingus", zinancius savo vieta sunis, todel ir pakalbejau taip apie taksiukus. O ne todel, kad jie "blogi". Pasakiau tik ka as asmeniskai manau apie taksus, kaip i juos ziuriu, o ne veisle kritikavau. As pvz tiksliai zinau, kad netureciau kantrybes terliotis su taksu "navarotais", todel nelaikyciau tokio suns. Ir nepatariu zmonems, kurie nelabai gerai pazista sia veisle, nes auginant taksus, reikia labai gerai ismanyti suns elgesio ypatumus ir kaip elgtis su suniu ivairiais atvejais. Taip kad buvau uzsipulta be reikalo, bet man tai nerupi, as nepiktas Beje, Daiva, sutinku kad musuose tikru grynaveisliu taksu nelabai yra, kaip ir beveik visu veisliu sunu, nes dar nuo sovietmecio laiku, kai uz pinigus dokumentus budavo galima gauti vos ne kiekvienam misrunui, dauguma veisliu yra gerokai pagadintos. O ir sunu auklejimas pas mus vis dar opi problema - susiduriu su labai daug seimu, neteisingai aukljanciu savo sunis, ir nepriimanciu patarimu - bet kokius suns trukumus suvercia suns charakteriui, ir nepripazista savo itakos blogiems sunu iprociams, tiksliau, itakos nebuvimo. Dar mamytei su ta agresyvia kalyte patarciau pavaikscioti i dresiravimo pamokas - ten galetu gauti geru patarimu is specialisto, ka jai daryti su savo suniu. Bet pagrindinis dalykas, zinoma, kaip skao Astakava - ismokyti suni komandos "negalima", kad klausytu jos besalygiskai, tai labai padeda visais atvejais

Na pati turėsiu vaikiuka
Na ir ką turiu pitbulę bet neturėjau ir neturėsiu nei minties kad jos atsisakysiu, ja pasitikiu visu šimtu procentu,ir visi tiek blevyzgojimai apis stafus ir pitus kuriu čia daug prisiskaičiau mane net pykina,ir nustebino kiek neismanėlių būna. Pasiskaitykit statistikas,kas ir kiek užpuola lietuvoje,kažkaip ne pitai ir ne stafai. Aš daug veislių net ir nekenčiu bet ju NEŠMEIŽIU,ir Jums to linkiu. Šios veislės atstovai normaliuose šeimose yra puikiausi šeimos nariai, ir nereikia ieškoti blogų pavyzdžių,nei pas vieną gerą žmogų nebūna kvailas šuo. Mano Bairutė yra gryna pitukė raudonnosiukė,ir puikiai jaučiasi tiek tarp vaikų tiek tar kitų šunų ir minioje žmonių,geresnio šeimos šuns aš neįsivaizduoju,aktyvus prisitaikantis (jai miegi ji irgi miega ramiai) meilus švelnus labai atsidavęs ir mylintis nekeisčiau į jokį kitą. Mano Baira dažnai susitiknka su kitom pitėm įvairaus amžiaus ir kitais šunimis ir niekada jos nesipjauna,ar kažkas panašaus,gana tos senos ir nusistovėjusios stereotipinės nuomonės kuri yra neteisinga,esmė tik kad šie šunys labiau nei kiti gabūs sužeisti,turi tam duomenis,yra fiziškai stiprus,tai vadinamos darbinės klasės šunys, bet jie nėra agresyvūs žverys,anaiptos,jie labai švelnus,jiems ir nereikia būti piktiems jie pakankamai tvirtai atrodo ir nekelia niekam abejonių dėl galimybių,gazdina jie tik išvaizda,tvirtu sudėjimu,taęiau kaip aš sakau yra vilko kaily avinėlis. Taigi nesusiklaidinkite neišmanėlių pasakomis, net jei jie ir būna agresyvūs tai tik todėl kad iš jų tas reikalaujama,arba toks jų elgesys toleruojamas,dar norečiau pastebęti kad dauguma jau tų vadinamų negerųjų šios veisles šunų puola tik kitus gyvūnus o žmonių ne.Senovėje šunų pjautynėses aponentai vienas kitų šunis maudydavo nes bijodavo kad jų kailis išteptas nuodais,tai pamastykit kaip svetimas žmogus maudo šunį?
Sekmės darykit teisingas išvadas!!!

Pažįstu šeimą, kuri pasirinko žiaurų kelią - užmigdė savo augintinį šarpėją dėlto, kad laukėsi mažylio .
Mes turime labradoro retriverį ir kai sužinojom, kad turėsim mažylį, net nesvarstėm, kas bus su šuniu - juk jis mūsų šeimos narys. niekad nepalieku mažylės vienos su šuniu, visada akiratyje, bet jie sutaria gražiai, nors kartais labrikas ir vengia,,glamonių", bet prisitaiko.

laba,

mano vaikai (4 ir 6m) kaime su didziausiais šunimis kvailioja (senbernaras ir vilsunis), o pas draugus esancio toiterjero - bijo kad net asaros upeliais begt pradeda.... kazkaip keistai jiems tie sunis atrodo, kurie "skalija" o ne normaliai "loja" :-)

Perskaičiau gal pusę temos ir labai nusistebėjau, kaip tiek daug žmonių įsigyja šunis nepagalvodami, kad ateity turės vaikų galvojau čia pavieniai atvejai. Kaip kažkada pažįstamų pažįstami nusipirko šunį ir sako tai kai turėsim vaikelį atiduosim šunys ganėtinai ilgaamžiai gyvūnai. Aš vaikų neturiu, kai įsigyjau RR man tik 19ti metai ėjo, tačiau gi užtenka smegenų suprasti, kad kažkada tų vaikų bus. Ryšium su tuo, nuo pat tada, kai mano Mūzai buvo 3mėn, aš ją supažindinau su vaikais absoliučiai visokio amžiaus kokio tik įmanoma buvo. Mano krikštadukra būdama 2jų metukų atsiguldavo su ja ir galėdavo ją tampyt, bandyt pakelt (35kg ) ir panašiai. Neseniai ir žmonės mieste susistabdė pasiklausinėt kas per šuo, ir mažą vaikiuką vežimėly esantį apuostė ir palaižė, pasijuokėm visi ir tiek. Manau šuo turi būti supažindintas su viskuo kuo tik įmanoma gyvenime. Vaikai - ne išimtis. Kadangi maniškei teko bendrauti su vaikai įvairiose aplinkose ir ji elgėsi puikiai, lygiai taip pat auklėsiu ir savo būsimą antrą šunį. O vėliau, kai bus vaikų, nemanau, kad kils kokių problemų. Manau svarbiausia paskirstyti visiems dėmesį atitinkamai ir sutvarkyti hierarchiją šeimoje. Beje, aš labai dėkinga savo tėvams, kad suteikė man galimybę užaugti su šunimis ir katėmis namie.

[quote=Busimas tetis,2004 11 20, 15:53]
Mes su busima mama turime baseta, kalyte. Ji yra labai islepinta ir mylima (mes net ja vadiname musu pirmagimiu) ir gimus vaikui bijome, kad jos nereiketu atsisakyti. Taigi, kaip suo elgiasi pirmomis dienomis parsivezus kudiki ar suns pavydas del demesio neperauga i kersta kudikiui? Ir apskritai, sunys buna labai smalsus, t.y. ji nauja namu gyventoja ir apuostis, ir palaizys... Ar tiesiog suo negali kudikio kazkuo apkresti, nors aisku ji yra skiepyta, bet maza ka.. Ir, aisku, idomu kaip kudikis reaguos i ja. Ar jam nebus isgastis pries save pamacius suns snuki? Manau, kai jau prades ropoti, tai jam daug dziaugsmo suteiks suo, kuriam galima tampyti uz ausu ir kuris visai del to nepyksta (ji yra labai draugiska ir tikimes, kad pas ja prabus motiniski inkstinktai atsiradus namie bejegiam zmogiukui)

Sveiki. As to paties prisibijau. Bet musu kalyte ne tik islepinta, bet dar ir labai pavydi. Jei paimi koki vaika ant ranku ir pradedi buciuoti ji loja ant musu. Bet kai tik nuleidi vaikuti ant zemes, ji labai dziaugiasi vaiku ir islaizo ji, zaidzia su juo. Netikiu, kad ji nuskriaus nauja namu gyventoja, bet tas pavyda kazkaip butu gerai suztramdyti....