QUOTE(vaižgantė @ 2011 11 07, 21:01)
Man patinka tai, kas gražu. Pasakysiu paprastą pavyzdį: po mano langu auga keletas beržų. Nuo ankstyvo pavasario kiekvieną dieną keletą kartų per dieną pažiūriu, kaip jie keičiasi. Medžiai kiekvieną dieną atrodo vis kitaip. Dar prieš savaitę jie buvo tokie gražūs, o dabar ant vieno jau lapų visai nebėra, ant kitų dar vienas kitas plazdena vėjyje...
Kai nueinu į savo mėgstamą kalnelį, kuriame lankydavausi, kai praėjusį kartą gyvenau, mane visada pasitinka mirusieji, apsirengę to laiko rūbais. Su jais visada pagarbiai pasisveikinu, trumpai pasišneku. Jie mane pažįsta, jie mane sutinka, turiu būti ir aš pagarbi. O šiaip tie visokie lindimai į mirusiųjų ir žemesniojo astralo pasaulius man nėra patrauklūs...
Va čia tai geras...
Mūsų mazgis, kuriam šį mėnesį bus treji kiek tolėliau nuo mūsų sodybos tokiam gojelyje ant kalnelio turi draugę, na tokią tik jam matomą, kurios net vardas na tikrai keistas, kad būtų sugalvotas "Estikė" Aš kažkaip mažiau kreipiau dėmesį, nes ir vyresnioji turėjo draugę Dovilę, bet va mano draugei jai taip netikėta, tai jivis klausinėja, kaip ji atrodo. Tai kai vasara buvo sako ji su ilga suknele ir basa, kai šalta kūrina laužą ir valgo šašlykus. Klausiam ar lovą turi, ar tėvelius turi tai tik pagūsčioja pečiais. Dabar kai šalta jau draugė sako pasikviesk Estikę, tas nieko nelaukęs nulėkė - parlekia sako neina, nes Jūs nepatinkat jai. Sakom o jai nešalta, Sako ji jau su batais ir tokiais samaniniais. Tai kažin gali būti, kad...
T