QUOTE(Kiera @ 2011 12 19, 12:10)
Straipsnyje aiskiai nurodo, kad esant prastiems tevu tarpusavio santykiams, vaikai jauciasi nesaugus, pasimete. Vadinasi prasiseda psichologines problemos. Vaikai ankstyvame amziuje nelabai skiria fantazijas nuo realybes, todel visokie angelu/dvasiu matymai gali tikrai buti del psichologu isvardintu aplinkybiu. Del savo vaiko isbandyciau viska ka tik galeciau, kad tik vaikui padet. Pirmoj vietoj vietoj, neieskant slieku siknoj - psichologu patarimus. Bet kiekvienas renkasi savo kelia. Gaila tik nekaltu vaiku, kai tevai, vietoj to, kad sprestu problemas, viska nuraso ezoterikai. Cia retorika, vaizgante, nesusireiksmink ir neprisitaikyk sau konkreciai visko.
Na, aš ir pradėjau nuo psichologų, bet jie nerado jokių sutrikimų. (Kaip jau rašiau, pirmiausiai kreipiausi į psichiatrę, ji nusiuntė pas psichologę, paskui kreipiausi į mokyklos psichologę, dar vėliau sūnus kurį laiką lankėsi pas privačią psichoterapeutę.)Tik tada kreipiausi į parapsichologą.
Dabar sūnui 14 m ir jis neturi jokių problemų. Normaliai mokosi, klasėje yra mėgiamas, turi daug draugų.
Tiesa ta, kad ne visuomet vaikų problemos susijusios su tėvų tarpusavio santykiais. Tuo labiau, kad tada, kai tos problemos prasidėjo, mūsų su vyru santykiai buvo pakankamai geri. Negi būčiau planavus trečią vaiką, jei jie būtų buvę blogi?
Jei vaikui matymas užsidaro iki pirmos klasės, viskas yra gerai, o vėliau jis gali kelti rūpesčių...