QUOTE(Rodnega @ 2011 12 20, 18:42)
Tuo, kad matai šalia savęs . Jauti kažką pikto, svetimo . Kad nuo jo sklinda šaltis . Kad tame kambaryje būna nejauku
Nebūtinai... Jei matai neseniai mirusį žmogų, gali pajusti per nugarą bėgiojančius šiurpuliukus, bet šiaip, kiek esu mačius tų vadinamųjų vaiduoklių, jie visiškai nėra baisūs...Nei jie šalti, nei jie pikti...Nieko panašaus į tai, ką rodo per siaubo filmus...
Papildyta:
QUOTE(Leksa @ 2011 12 20, 19:22)
O mane vietoj mokslininkų? Tik aš be vasaros į Vilnių nevažiuosiu. Norėčiau pamatyti vaiduoklius. Labai labai. Tada patikėčiau.
Jei turi aiškiaregystę- prašom. Diplomų nereikalausiu
Papildyta:
QUOTE(Vanduo @ 2011 12 20, 18:52)
Štai ir apibūdinote savo būsena. Ir kokia jums iš tos baimės būsenos konkrėti nauda?
Harmoningos naudos jokios.
Bet užtat kiek kalbų, o temų... Ir mūšimosi į krūtinę mačiau.
Na ir kas, kad matei, pasakyk kokia nauda.
Naudos jokios, bet proto troškimas išsikirti, apie ypatingą, išskirtinį papasakoti.
Jus nematote to ką aš matau.
Pasakojantis nesuvokia, kad iš esmės pasakoja apie savo destruktyvią sąmonės būseną.
Ne tai ką matote, bet tai ką jaučiate matydami, būsena yra svarbu. Viskas yra jūsų pačių sąmonė.
Aš tai apskritai nesuprantu, kodėl šioje temoje tiek aistrų. Nesijaučiu ypatinga, kad galiu matyti kito lygmens gyventojus. Jie yra šalia mūsų ir gyvena savo gyvenimą mums netrukdydami. Tai ko čia ginčytis?
Kai juos matau, reaguoju be jokių emocijų. Pirmus kartus jaučiausi keistokai, o paskui įpratau.
Vanduo, jei tavo paties sąmonė yra destruktyvi, tai dar nereiškia, kad ir kitų ji tokia. Žemėje gyvena ne 7 milijardai gyventojų, o kelis kartus daugiau. Tik ne visus mes matome. Gal ir nereikia...