Vaiduoklis namie?

Visiškai teisingai kitas yra veidrodis, todėl reikia skirti skirtingas savybes, atskaitos taškus ir t.t. bet gebėjimas atskirti tai ne vertinimas.

Pavyzdžiui, šviesios - tamsios , skirtingi lygmenys visa tai linijinio proto konstrukcijos ir tiek.
O pavyzdžiui, atskaitos taške viskas yra mano sąmonė tokio skirstymo nebebus.
Ten viskas mūsų pačių sąmonės būsenos. Jos skirtingos ir būsenos būna destruktyvios ir harmoningos, pozityvios ir tiek.

Suminėjau tik tuos "vaiduoklius", su kuriais man yra tekę "turėti reikalų". Gali būti, kad jų yra kur kas daugiau rūšių. Priimu juos kaip turinčius teisę egzistuoti, ir tiek.

to Vaizgante
butent!

to Vanduo
ir kas bus kai atsiremsi i pabaiga?kur toliau eisi?as tai ir sakiau anksciau, kad kur eini ar zinai, ar matai tiksla? na ok imi kitu pavizdzius, kitu patirti, na pabandai ir gaunasi kazkas, kazkas aiskiau, kazkas patiki tuom, pats matai kad veikia, kazkas keiciasi, bet ir kas toliau? turi tiksla?t.o. protas koks ten jis nebutu ar zino kur eina?paklausk jo.
na nesudelios protas nieko patikek... 'prohodili, znajem..''

ar kazkas pasikeis gyvenime, jeigu rasi viskam paaiskinima(atmetes tai kas neaaiskinama protu) sudeliosi i lentynas?turesi paaiskinimus i visus klausimus, bet kas toliau?o jeigu neturi atsakymo i klausima?ka daro protas?jis bando pritaikti arba sukurti iljuzijas kad priderinti ..

domejausi as ir Indija ir Tibetu, ir turiu as i Tibeta nuvaziot, kolkas negalima, nepasiruoses as dar ir jis neparuostas.. bet ateis tam laikas.
skaites as ir bhavadgita ir kitas ..
suprantu ka nori pasakyti, bet supranti klaidingai, taip, mes esam viskas viename(ar kaip cia lietuviskai)mes neiskiriami.
bet ne dabar.
ne cia.
mes tik galim ten atsidurt, bet ar visisi kelia zinom, ar suprantam ka reik daryt..
o tau paciam ir mums dar iki to laaaaaabai toli..
tu budamas cia, nedarai tai del ko tu cia atsidurei, nevykdai savo plano pilnai, maza tuo tu jau aiskini kad tu gyveni ir supranti tai, iki ko dar laaabai toli kad suprast..
tapti ir susijungti su 'visata' yra oj koks didelis darbas, net ir dalinai..
turet rysi su visais kas buvo, yra ir bus.
turet rysi su visais tais, pagal ka tu dabar 'tiesas' delioji.. bet tai imanoma, ir be abejo ne su protu .. jis dalivauja bet tik kiek jam reikia. nes jeigu tik su protu, taip ir atsiranda paranojia, sizofrenija ir viskokios psichines ligos..
susilieti, ir buti tame ir su tuom neiskiriama dalys - stai tikslas rytu religiju.
kaip ir kad 'ten' nera atskaitos tasko, kaip ir naudos ir visko kito zmogisko apie ka pastovei rasai savo tekstose.. jeigu duodi pavizdziu Brachma turi suprasti kad negali buti jokiu paliginimu, rusiu- lininis ar ne..
viskas viename, viskas esu as.. ar ne taip? taigi apie ka mes kalbam?

esme tokia, kad kas po tu, protu visu siekiu, teoriju laukia pati? nusvytimas ir pakilymas? ar tikrai? ar protas tai sugebes suvuokti, ar sugebes paleisti, atsiduoti, isileisti, pasidalinti, tiketi? ar tikrai tam esi pasiruoses?
nes jeigu ne tokie tavo sekiai ir ne to nori pats, kam tada visa tai...

as jau klausiau koks tikslas viso sito?ne trumpalaikis, ne dabar, o galutinis?
prasau atsakyk man, jeigu nesunku.
kai atsakysi koks, iskart uzbegu uz akiu, ir dar klausiu, o po to koks tikslas?

aciu.

Aš tave puikiai suprantu.
Bet aš kalbu apie kitokio atskaitos taško egzistavimą.
Tad žvelgiant iš jo ( viskas yra mano sąmonė) tie vaiduokliai kuriuos suminėjai tebus tik skirtingos tavo pačios būsenos.
Pavyzdžiui, Tibetiečiai mirusiųjų knygoje aprašo, kad (bardo) sąmonėje atsiranda įvairiausi pavidalai, bet svarbiausia yra suvokti, kad tai viso labo tik paties sąmonės būsenos, viskas vyksta paties sąmonėje, susitikimas su savimi pačiu tik skirtinguose pavidaluose. Jeigu žmogus mano, kad tai butybės iš šalies, tai jis papuola į iliuziją, bijo, neigia ar bando pabėgti ir t.t. Užtat visąlaik primenama, kad svarbiausia suvokti, kad tai tik sąmonės būsenos, besikeičiantys pavidalai, toks suvokimas iš karto išlaisvina.

Eugi tau viską puikiai paaiškino. Aš jam pritariu.
Suprantu, apie ką tu. Bet protas yra tik protas...

Yra procesas. Sąmonė turi savybę keistis.
Koks tikslas kai keičiasi metų laikai? Yra kaita ir tiek.
Tokia sąvoka kaip << tikslas >> yra tik linijiniame prote.
Išminties prote arba atskaitos taške viskas yra mano sąmonė tokios sąvokos kaip << tikslas>> nėra.

Esi puikus vandens pilstytojas iš tuščio į kiaurą. Pagarba

Kam pylstimas iš tuščio į kiaurą, o kam skirtingi atskaitos taškai.
Kiekvienam savo.

Nematau skirtumo- kibiras, iš kurio pilstomas vanduo, metalinis ar plastmasinis? Vis vien tai tik tuščias pilstymas- proto žaidimai...

Neprieštarauju.
Tavo toks požiūris tau su juo ir gyventi.
Mano kitoks ir man su juo gyventi.
Kiekvienas galime išsakyti savo požiūrį.
Jeigu visi tylėtų nesužinotume, kad gali būti ir kitaip.

Kaip smagiai perskaičiau jūsų diskusijas ...
Prisijungsiu ir aš, nors nesu mačiusi nei vieno vaiduoklio. Tarkim, jei matai kažką tokio per TV, tai pažiūrima ir greit užmirštama, o jei tektų pamatyti aplinkoj, tai nežinau, aišku, būtų baimė nežmoniška. Viena, jei pasivaidentų kažkur kitur, ne namie, o jei namie, tai nežinau Suprantu, kad čia kaip kam, vienas žmogus iš karto po laidotuvių miegos tame pačiame kambary, kur buvo pašarvotas kūnas(kalbu apie tai, kad seniau šarvodavo namie), o aš nenoriu miegoti ten, nors praėjo daug metų. Man tarsi atrodo, tarsi jaučiu, kad yra likęs erdvėj antspaudas, kažkoks kokonas su sunkia informacija nors viskas pakeista, tiek lubos, grindys, tapetai ir pan. Protui prisiminimams pagrindo nėra, tiesiog jaučiasi kažkaip nuo pečių iki klubų esančiu kažkuo apie kūną

Susidomėjusi skaičiau tai, ką rašė Vanduo, labai smagu taip rašantį pamatyti čia, forume. Daug esu galvojusi apie tokį požiūrio tašką, nes daug esu skaičiusi panašių dalykų, kad viskas yra tik mūsų sąmonė ir nieko daugiau. Iš tikrųjų, reikia labai didelės vidinės drąsos priimti tokį požiūrį... arba asmeninės patirties, pačiam tai pergyventi. Teisybę pasakius, net nežinau, ką norėčiau dar pasakyti, kai pagalvoji, tai pati čia su savim šneku Gal man geriau Vanduo galėtų paaiškinti, o kodėl tada budistai eina medituoti į kapinynus? Kad pažintų savo baimes, jos ištakas ir priežastis? Kad pamatytų pasaulio ir visko laikinumą? Ir baisu kažkaip net parašyti: ar pats esi pergyvenęs, kad materija, kūnas, nuosavas kūnas yra tik iliuzija?

Perskaiciau Vandens postus.. idomi pozicija, bet tam reikia tureti begale laiko ir stiprius mokytojus..
Tai pat perskaiciau Vaizgantes postus - Ar yra nors visai visai mazytis sansas, kad galetum klysti? Kad tai, ka tu isivaizduoji matanti. yra visai ne tai, kas yra is tikruju?
eugi postai... kaip cia pasakius.. logorejine narcistiska beletristika.. Sorry