QUOTE(winia @ 2007 08 02, 12:45)
Jautrumas - tai visokie kompleksai ir nepasitikėjimas savimi.
Kas buvo buvo...bet ar pražuvo, ar nenusėdo kažkur pasąmonėj?
Bet, aišku, pačioms rinktis, kaip gydytis ar nesigydyti psichikos problemas:)

nuo kada kompleksai - psichikos problemos

gal psichologinės greičiau?

kompleksų irgi turiu (kaži, kas jų neturi), bet čia toli gražu ne tas pats, kas jautrumas, nes išeitų, kad viskas, kas nėra vidutiniška (t.y. 'normalu') - kompleksai. tai jeigu yra 4 temperamentų tipai, tai visi trys yra niekam tikę, tik sangviniko toks "normalus" ir teisingas, o flegmatikai, cholerikai ir melancholikai - kompleksuoti ir nepasitikintys savimi?

įdomu tada, kodėl visi kompleksuoti ir nepasitikintys savimi neturi džs
žodžiu, smagu, kad kažkam padėjo kapstymasis po savo galvą, man, deja, tokie paporinimai su psichologais nepadėjo. o 'eiti' per dešimtis jų su vargana viltimi pasveikt - neturiu tiek pinigų, nei laiko, nei kantrybės.
p.s. gas dėl pasąmonės - tai gal ir nusėdo. bet žmogus gyvena, įgauna patirtį, todėl savaime suprantama, kad pasąmonė negali būti 'tabula rasa', joje nusėda daugelis dalykų, kuriuos esi patyręs, tuo pačiu ir geri. kaip ištrinti, pašalinti visa tai? abejoju, ar į tokį klausimą atsakytų bent vienas psichologas. gali analizuoti, susitaikyti su tuo (ką jau seniai ir padariau), bet kas įvyko, visada ir bus įvykę, nes sugrįžti atgal laiku ir pakeisti kažką neįmanoma.