QUOTE(ziedlape @ 2007 09 27, 19:38)
uzjauciu

kartais daktarais buna is tiesu nesupratingi, ypac kiek pastebejau daug kas DZS net nelaiko rimta liga...
tai aišku, kokia čia liga

va vėžys - tai liga - čia faktiškai žinai, kad mirtis prieš akis. o mums, nu ką čia reiškia? tik atsipalaiduoti reikia

(čia aš ironizuoju, jei ką). o realiai, tai niekas net neįsivaizduoja to jausmo, kai matai aplinkui žmones, kad jie gali veikti ką nori, o tu negali to, negali net normaliai apsipirkti parduotuvėje ir tai užknisa tikrai. kas pajaus, koks tai jausmas, kai kasdien miršti, bet taip niekad ir nenusibaigi iki galo. kai nuvažiuoti nuo taško A į tašką B tampa žygdarbis, pareikalavęs visų fizinių, dvasinių ir psichologinių kančių. ir kai realizuoji, kad tai laukia iki gyvenimo galo, mažų mažiausiai - dar labai ilgai. ir tomis baisiomis valandomis aš mielu noru sutikčiau apsikeisti su mirtininku (iš jo bent jau niekas nieko nesitiki ir nereikalauja). ne, kokia čia liga

kai man taip paskutinį kartą pasakė, tipo, tu nemoki atsipalaiduoti. aš pagalvojau, o kaip tu sugebėtum? ir kodėl aš tai sugebėjau anksčiau? nes nežinojau, kad taip gali būti

ko nepatyrei savo kailiu, to nesuprasi niekada.
QUOTE(lynkute @ 2007 09 27, 19:48)
o tai kokiam mieste gyveni?

būtų labai faina susitikt. bet bent jau dabar tai sergu