Pirmiausia turiu tėvus, kuriems nelabai aš rūpiu, nerūpi ir jų anūkas.Iš mamos nesu išgirdusi švelnesnio žodžio.Nors mano tėvai inteligentai, pasiguosti jiems negaliu, visos mano dejonės baigiasi tuom kad jie tik išpyškina:kad man niekas negerai.
Su vyru nesutariu, esam iš skirtingų pasaulių, plius turi jis priklausomybės problemų

Darbe vėl tas pats nesutariu su viršininke, darbo kurį dirba nemėgstu, todėl narbo našumas nulinis.Su darbo paieškom irgi sunkiai sekasi, nerandu tokio kokio norėčiau.
Neturi ir tokios draugės kuriai galėčiau išsiverkti ant peties...
Turiu tik vaiką, kuris man viena paguoda, bet vaikai irgi sugeba iš kantrybės išvesti.
Atrodo mano gyvenimas šūdinas, tamsus, juodas ir visoks koks begali būti...
kartais taip norisi žmogaus, su panašiu požiūriu į pasaulį, švelnaus supratingo....
Patarkit kur rasti užuovėją?