Pagaliau radau laiko perskaityti visą temą, ne tik pirmąjį -
sindirelos - pasisakymą.
Įdomi tema.
QUOTE(sindirela @ 2007 07 03, 12:08)
1. Pirmiausia turiu tėvus, kuriems nelabai aš rūpiu, nerūpi ir jų anūkas.Iš mamos nesu išgirdusi švelnesnio žodžio.Nors mano tėvai inteligentai, pasiguosti jiems negaliu, visos mano dejonės baigiasi tuom kad jie tik išpyškina:kad man niekas negerai.
2. Su vyru nesutariu, esam iš skirtingų pasaulių, plius turi jis priklausomybės problemų
todėl užuojautos nesulaukiu.
3. Darbe vėl tas pats nesutariu su viršininke, darbo kurį dirba nemėgstu, todėl narbo našumas nulinis.Su darbo paieškom irgi sunkiai sekasi, nerandu tokio kokio norėčiau.
4. Neturi ir tokios draugės kuriai galėčiau išsiverkti ant peties...
5. Turiu tik vaiką, kuris man viena paguoda, bet vaikai irgi sugeba iš kantrybės išvesti.
6. Atrodo mano gyvenimas šūdinas, tamsus, juodas ir visoks koks begali būti...
kartais taip norisi žmogaus, su panašiu požiūriu į pasaulį, švelnaus supratingo....
7. Patarkit kur rasti užuovėją?
Kadangi ir mane aplanko kartais (o gal ir dažnai
) liūdesys ir atrodo, kad niekas nesiseka, tai pabandysiu parašyti savo nuomonę - kaip aš suprantu tavąją būseną ir situaciją.
1. Pabandyk kurį laiką nesiguosti tėvams.
Gal būt vėliau tu pasikeisi, pasikeis ir tavo gyvenimas, pasaulėžiūra, jausmai, praeis liūdesys, - ir tu galėsi šiek tiek kitaip su jais bendrauti ir būsi išgirsta.
O kol kas nesiguosk jiems. Pabandyk paguosti juos ir padėti jiems, jei reikia.
2. Jei vyras turi priklausomybės problemų, tai ir tu kažką tokio turi. Tokia mano mintis nėra įžeidimas, o tik fakto konstatavimas. Todėl atkreipk dėmesį į save ir pasižiūrėk, kas tavyje yra ne taip ir trukdo tau gyventi.
3. O kokio darbo norėtum? Jei žinai, ko nori, tai ir rasi. Patikėk.
Tačiau pagalvok, - ar neišsineši senųjų problemų į naują darbą? Pagalvok - kodėl nesutari su viršininke, ką darai ne taip? Nemanyk, kad kitame darbe įvyks stebuklas ir tu gausi gerą viršininką. Kol neišspręsi savo problemos, tol pakliūsi į tokią pačią ar panašią situaciją.
4. Na, o tai, kad neturi draugės, kuriai galėtum išsiverkti ant peties - tikrai liūdna. Labai norėtųsi, kad rastum tokią draugę. Jos tau reikia.
Deja, nei vienas žmogus nesugebės ilgai atlaikyti kito žmogaus ašarų lavinos, todėl išsiverkusi draugei - pradėk spręsti problemas.
Kai pritruks jėgų, tai vėl galėsi išsiverkti, o paskui vėl kibti į darbus su naujom jėgom.
5.
Tikra tiesa, vaikučiai ir iš kantrybės išveda, ir smagu su jais.
Bet jie negali būti vienintelė mūsų paguoda. Reikia dar kažko. Tai - pačios savęs - t.y., kad pati jaustumeis gerai.
6. Deja, šiuo metu esi pesimistinės nuotaikos ir pavargusi. Jei surasi žmogų (vyrą) su panašiu požiūriu (pesimistiniu ir kad visi aplinkui kalti), tai kurį laiką abu guosite vienas kitą, o pakui vienam kuriams nors iš jūsų tai atsibos.
O gyvenimas tavo tikrai nėra toks juodas. Surask ir gražių dalykų jame ir dažniau jais pasidžiauk.
7. Kur rasti užuovėją?
Savyje.
Niekas kitas pasaulyje tavęs taip nemylės, kaip tu pati. Skirk sau pačius geriausius dalykus, kuriuos sugebi.
Taip pat susirask gerą draugę. Bus lengviau.
O mylintis, geras, švelnus, supratingas, be priklausomybių (sveikas ir normalus) ir kitokių gerų savybių pilnas tavo mylimas vyras / draugas atsiras tavo gyvenime tada, kai ateis laikas, kai tu nors truputį daugiau mylėsi save.
--------------------------
O dabar klausimas - kaip tai padaryti? Kaip aš tai darau?
Susirandu gerų psichologinių knygų, pažiūriu, kas man naudinga, kas man gali padėti pasikeisti - ir dirbu su savimi. Keičiu savo požiūrį į savo gyvenimą, į aplinkinį pasaulį, stengiuosi spręsti problemas. Jei kas nepasiseka, paverkiu, ir žiūriu - kas buvo negerai, kur aš vėl suklupau, ko bijau, ko nemoku, kas man trukdo. Ir vėl einu.
