Daug ašarų, klausimu kodėl man, kodėl? Tada vėl gydytojų rekomenduota pusmečio pertrauka. Ir štai rugsėjį mums vėl pavyko!
Vaikščiojau kaip kiaušinis vis bijodama, kad tik nepasikartotų tai kas įvyko prieš pusmetį. Nuo 20 savaitės žinojom, kad turėsim sūnų. Nėštumas buvo nei sunkus, nei lengvas. Atsinaujino reumatas, teko gerti hormonus, gulėti. Išsigydžius jį 26 savaitę patekau į ligoninę del gresiančio priešlaikinio gimdymo. Sustabdė, bet gavau gulimą režimą iki 36 savaičių, turėjau gerti vaistus, kad nepagimdyčiau anksčiau laiko. Viską dariau kaip buvo liepta. Ir vistik sulaukiau termino, nors visi prognozavo kad tikrai nesulauksiu.Taigi mano gimdymo terminas buvo nustatytas 06.08, penktadienį
Praėjo ir savaitgalis, ir pirmadienis ir nieko Jaučiu tik paruošiamuosius sąrėmius, skauda viską, sutinus kaip bačkutė ir daugiau nieko Vis laukiu
Antradienį važiuoju apžiūrai. Viskas normoj, tik gydytoja suabejoja dėl placentos pirmeigos ir į akis krenta mano tinimai. Pasikviečia dar pora gydytojų ir nusprendžia guldyt mane į ligoninę stebėjimui.
Trečiadienio ryta pasiimu tašes ir važiuoju į ligoninę. Prieš išeinant iš namų išeina ir gleivių kamštis.
Valio vis šioks toks postūmis į priekį! Paguldo, pažada ilgiau penktadienio nelaukti. Jei neprasidės gimdymas savaime skatins. Laukiu
Atėjo pažadėtas penktadienis. Rytinė gydytojų vizitacija, ir nuosprendis: dar pralaukiam savaitgalį, gal vistik prasidės, o jei ne- pirmadienį ryte tikrai tikrai skatina.
As vos neverkiu, kad taip tempia gumą. Bet mane ramina, paaiškina, kad leidžiama pernešiot 10 dienų ir t.t. ir bla bla bla
Kas man belieka laukiu
Šeštadienį pabėgu iš ligoninės trumpam namo, nuvarom su MB į bariuka, suvalgau didžiulį kepsnį, šaltibarščių. Dar pagalvoju- būtų linksma, jei po tokios vakarienes reiktų klizmą daryt
, bet man nuojauta sako, kad vistiek reikės skatint. Parveža mane atgal į kalėjimą. Dar atvažiuoja puskė su maišu braškiu. Liepia valgyt kol galiu. Bet aš soti, tik kelias paragauju ir pasilieku rytojuj (optimistė ). 9 vakaro suleidžia nošpą ir
. ŠOU PRASIDEDA!!! Iki 10 val sąrėmiai kas 10 min, paskui iki 11 kas 7 min. Skaaaaauda! 
Einu pasisakyt akušerei. Nusiveda pamatuot tonus ir sąrėmius, ir sako man: Dar negimdai, čia dar vaikiški sąrėmiai! Einam duosiu valerijono ir eik miegot. 
Blyn... Žinau, kad neužmigsiu, pasiunčiu ją mintyse, bet įkalu to valerijono ir grįžtu i palata. Raitausi iš skausmo, sąrėmiai padažnėja iki 3-4 min. Varau vel aš pas ją. Sakau, kad gimdau, o ji vėl pamatavus sako, kad ne. Nu šakės! Sakau, sugedę tie jūsų aparatai! Ji tik nusišypso, pakviečia budinčią gydytoją. Apžiūri ant kėdės kaklelis pasiruošęs, atsidaręs 3 cm. Sako: Nebekankinam taves- keliam i gimdykla. Aš mintyse dėkoju Dievui, nes skauda žiauriai! Prieš persikeliant į gimdykla padaro klizmą, susikraunu tašes ir 1.40 aš jau gimdykloj. Atvaro MB, išsikviečiu savo gydytoją. Raitausi iš skausmo, laukiu kol ji atvaziuos.
3 val. atvažiuoja, apžiūri tie patys 3 cm. Nuleidžia vandenis. Nedaug jų ir jau pažaliavę. Pastato lašalinę su skatinamaisiais. Klausiu kada gimdysiu? Gaunu atsakymą, kad negreit
Nu ką, tada sakau noriu epidūro, nes ilgai neištversiu. 3.30 gaunu adatą i stuburą, ir 3.45 jau guliu išsišiepus!
MB geria kavą, plepam. 5 val. patikrina jau 6 cm atsidarymas. Epidūras atpalaidavo ir paspartino visą reikalą, viskas vyksta daug greičiau nei manėm.
6 val. konstatuoja pilną atsidarymą! SUPER!
Laukiam kol užsimanysiu kakų. Jaučiu tik spaudima, bet kakų nenoriu. Kažkur nuo 6.30 per kiekvieną sąrėmį pradeda krist vaikučio širdelės tonai.
Po sąrėmio vel viskas gerai. Pradžioj nežymiai, bet kuo toliau- tuo labiau lėtėja. Matau jau gydytojos veidas kitoks, išeina pareina. Man liepia tik giliai kvėpuot per sąrėmius ir visi ramina. 7 val. o vaikučio galvytė nei iš vietos. Tonai per sąrėmius vis labiau krenta. As be žado guliu perbalus, pilnom akim ašarų, MB irgi duodasi pirrmyn atgal po palata. Jau garsiai pradeda kalbėt apie cezari. Pasikviečia dar kelis gydytojus, tuo metu jau ir aparatai pradeda pypsėt- širdelė stoja. Galvytė nei iš vietos.
Pasako garsiai skubiai darom cezarį. Aš visdar be žado, mane supakuoja, ir išveža į opercinę. Nieko nematau, tik vienintelė mintis sukasi kad tik nesustotų širdelė
Jaučiu kaip pjauna, kaip maigo mane visą
Nemalonu, bet žiuriu į lubas ir maldauju, kad tik greičiau! Kažkas kažko klausia bet man žadas atimtas. Nepratariu nei žodžio. Plėšo mane visą, jaučiu kaip judu visa. Ir tuo metu girdžiu pasikeitusį gydytojos balsą, pilną nerimo, bejėgiškumo. Girdžiu kaip sako, kad neprieinu, nepasiekiu, netelpa ranka. Jaučiu kaip praskečia man kojas ir kažką įkiša. Ir traukia, judina mane visa. Karupus jausmas. 7.53 val. staiga pajauciu pilve tuštumą. Ir tada išgirstu kaip suknerksi mano stebuklas!
Iš karto man pradeda byrėti ašaros, pradedu visa drebėti. Negirdžiu verksmo, maldauju, kad tik būtų gyvas ir sveikas. Vaikutį staigiai išneša. Maniškė gydytoja paklausia kito gydytojo kas gimė?.. Per ta strioką niekas net nepažiūrėjo kas gimė. Kitas gydytojas sako: lyg mergaitė! 
Tada išgirstu kaip gretimoj patalpoj pradeda verkti mano vaikutis. Aš irgi verkiu
Ne dėl to, kad laukėm sūnaus, o gime mergaitė, tiesiog verkiu ir drebu, negaliu net paklaust ar viskas gerai vis dar be žado. Atneša pabučiuot suvystyta mano gražuolį kūdikį ir staigiai vėl išneša. Šiaip ne taip sugebu paklaust ar viskas gerai, gaunu atsakymą TAIP. As pati laimingiausia MAMA!!! Pabučiavau galvodama, kad tai mergytė, bet paskui pasakė, kad netyčia apgavo - vistik sūnus! Sūnus, kuris buvo visas apsivyniojęs virkštele. Tris kartus aplink kakliuką ir kartą aplink pilvuką. Galvytė buvo įsistačius pilnai, teko per makštį pastumti atgal. Dėl visu šių dalykų negalėjo jo lengvai ištraukti, turėjo pirmiau atvynioti virkštelę. O laiko buvo mažai, todėl visi ir buvo sunerimę.Sveikas mano zuikis, tik šiek tiek nubrozdino galvytę stumdami, ir vienoj akytėj kraujosrūva. Bet užgis, juokas, palyginus su tuo, kaip viskas galėjo baigtis. Mes visi labai laimingi!!!
Po operacijos man pradejo kilt temperatūra. Gimdymo metu buvo daug galimybių patekt infekcijai: ilgai kaklelis buvo atviras, daug rankų tikrino jį, ir dar plius prie pilno atsidarymo buvo operuota, todėl gavosi gimdos uždegimas. Pjūvis gyja gerai. Visas tas dienas varė man antibijotikus, šiaip ne taip numušė temperatūrą ir štai mes visi po dviejų savaičių namie.
Viskas baigėsi laimingai!
