Be proto trokštamas ir laukiamas leliukas pagaliau nusileido po mano širdele ir pranešė apie save dviem raudonom juostelėm neštumo teste ,džiaugsmui nebuvo ribu...
Kadangi labai troškau kuo greičiau pamatyti savo mažiuką ir įsitikinti, kad viskas gerai, 11-tą savaitę nulekiau i Antakalnio klinikas, kur išsiprašiau echo. Man padarė vagin echo, patvirtino, kad viskas gerai ir užtikrino, kad pilvinuke gyvena BERNIUKAS. Gydytoja, net kita gydytoja pasikvietė pažiūrėt, kaip gerai matos vaikiuko lytis tokiame nedideliame neštumo laike. Aišku gavau ir nuotraukyte
, lėkiau i kiemą ant sparnų, ten manes laukė vyras ir pirmasis sūnelis. Dar ilgai visi pakaitom nešiojomės mažojo nuotraukytę ir gėrėjomės.Nėštumas ne ėjo,o bėgo,viskas buvo puiku, tik nuo kokios 33-ios savaitės labai pradėjo kamuoti paruošiamieji sarėmiai (per pirmą neštumą,jų išvis nejutau),tada kilo mintis, kad galbūt mažiukas gali gimti ir anksčiau, tačiau vijau tas mintis šalin....
Naktis praėjo beveik be miego, nes visą laik kamavo paruošiamieji, kelis kart jau norėjau žadint vyrą ir sakyt, kad jau prasideda, ale sulig tuo noru sarėmiai praeidavo... ir taip iki ryto... ryte turėjom važiuot pas gydytoją, su kuria tarėmės gimdyt. Kaip tik suėjo 39 savaitės, planavau, kad po apžiūros gryšim ir važiuosim su sūneliu į parką. Tačiau, gydytoja apžiūrėjusi,pasakė, kad galiu rinktis: ar važiuoti namo ir iki vakaro vis tiek sugryšiu, ar pasilikti ir laukti eilės gimdykloje. Tada net nekreipiau demesio i šiuos žodzius,kokios dar eiles gimdykloje
Aš buvau nusiteikus važiuot namo, bet aišku, visos žinot,kokie tie mūsų vyrai bailiukai. Iškart nusprendė palikti mane ligoninej, mat maža ką... 
Niu,gerai lieku... visa laimė, kad jau kurį laiką gimdymui suruoštą krepšį vežiojomės mašinoj. Atsisveikinau su savo vyrukais, šįsyk turėjau gimdyt viena, nes neturėjome kur palikti sūnelio, bet labai neliūdėjau, nes žinojau, kad dabar mano geriausias draugas ir padėjėjas bus telefonas. Sutvarkė visus popierius, aprengė mane gimdymo rūbais ir nuvedė i palatą(netoli gimdyklų) laukti, kada atsilaisvins nors viena gimdykla. Pasirodo, be manęs , tokių laukiančių buvo dar 7
. Tada apsidžiaugiau, kad gimdymui tarėmės su konkrečia gydytoja, nors buvau tikra, kad neliksiu gimdyt koridoriuj, manim bus pasirūpinta. Taigi atsipalaidavau, telefoną į rankas ir šneku su savo namie paliktais vyrukais, bendrauju SMSais su draugem. Laimė truko neilgai, sarėmiai gan greitai stiprėja ir tarpai tarp jų trumpėja, ateina gydytoja,apžiūri mane ir sako, kad atsidarinėja gerai, bet kaip ir pirmą kart vandenis man teks nuleist, nes jie tikrai nenubegs. Nuleidžia vandenis, tada gydytoja sako, kad iki 5 val.tikrai pagimdysiu, aš žvilgt į laikrodį ogi dar tik 12 ,nieko nebus,po bemiegės nakties ir su neblogais sąrėmiais neištversiu, sakau noriu epidūro. Ale jo negali suleist čia, vis tiek teks laukt gimdyklos, niu, ka, laukiu su savo draugu telefonu. Vyras migdo vaiką, tad netrukdau, skambinu draugėms,tos pakraupusios, kad aš ne gimdykloj,o kažkokioj palatoj kiurksau, man nuo to tik juokas ima, sakau baikit,nieko baisaus ir koridoriuj pagimdysiu 
Pirmą valandą vel ateina gydytoja ir pasako, kad gimdykla laisva, ją tuoj iškvarcuos ir aš ten keliausiu. Valio,turėsim ramų kampelį.
Gimdykloj iškart užsiprašau epidūro, jį suleidus, vel pasijauciu žmogumi
guliu, apžiūrinėju gimdyklą, oho kokia, ant sienu paveikslai, kampe stovi trikampe vonia,prieš akis laikrodis,kuris rodo be 15 min 14 val . Imu i rankas draugą telefoną skambinu vyrui, draugėms, raportuoju situaciją ir ilsiuos. Stebiu monitoriu, prie kurio mes su mažiuku prijungti nelabai ką suprantu, bet smagu jį stebėt ir ilsėtis... deja, poilsis truko neilgai, jau po 5 minučių jauciu vėl mane "riečia", kaip tik užeina manoji gydytoja,klausia kaip laikaus,sakau neblogai, tik epidūras kažkodėl jau baigėsi. Ta sako,niu pažiūrėkim ka mes cia turim. Įeina akušerė ir gydytoja atsisukus į ją, sako,nu ką,gimdom. 
Ir abi ruošiasi, aš griebiu draugą telefoną į rankas ir skambinu vyrui, gydytoja juokauja, kad padėčiau tą telefoną, nes jau neber kada skambinėt... Kaip aš padėsiu,jei reik informuot vyrą, kad jau gimdom... viskas ok,vyras informuotas,galim gimdyt 
Gydytoja sako akušerei,kad per 15 minučių turėčiau pagimdyt,akušerė purto galvą ir sako,kad per 10 . Niu, ką, laukiam sąrėmių ir stumiam... dar kartelį, dar, tada laukiam, nes galvyte jau vainikuota, aš nelabai suprantu ar jau artėja sarėmis ir akušerė man pati pasako kada... stumiam... viskas, jau mažiukas stebukliukas pas mus... verkia... aš kartu... vis tik gime per 6 min dabar gydytoja kiša man draugą telefoną, sako,va dabar skambink... paskambinu ir negaliu žodžio ištarti,pralemenu: klausyk ir nukreipiu telefoną į mūsų skardžiabalsį sūnelį... Tada girdžiu virpanti balsą: mes greit būsim...Viskas,stebuklas įvyko, aš jį glaudžiu prie savęs ir jau pusvalandį abu gulime tyloje,palaimingoje ramybėje, mėgaujamės vienas kitu..., atsiveria durys ir prie mūsų prisijungia dar du mūsų vyrukai
Po kurio laiko visi keturi keliaujam i palatą,kur toliau mėgaujamės ta užplūdusia palaima ir pilnatve... Ir iki išol dar mėgaujamės ir jaučiu mėgausimės iki gyvenimo pabaigos...
