Kada metas skirtis?

Sesuo Toma, , kaip jums dabar sekasi?manau gera pozicija-leisti bet kada išeiti.Įsivaizduoju, kad buvo sunku viską ištverti, juolab buvo sunku nugalėti save.Keista man jo pozicija, kad visgi esatę ne pienburniai, o subrendę žmonės, ir jis taip elgiasi....o kaip jo "tie kiti santykiai", ar subraškėji?

as irgi jau esu ant tos ribos ,mes nebemiegam kartu o jei ir miegam kart ai menesi tai malonumo as nejauciu jokio,mes 7 kartu,jis leidzia sau mane vadinti grubiais zodziais.kai as nusileisdavau jam ir darydavau tai ka jis noredavo viskas buvo gerai ,bet dabar deja mano kantrybe truko ir pradejau jam priestarauti ,jis labai pedantiksas, o daugiau meniska asmenybe taip pat megztu tvarka bet ne tokia sterilia kaip vyras,jis uspyksta ir reki adel smulkmenu be itampos net pasivaikscioti negalime nes tai vaikas isipurvina,tai valgydamas ranku nenusivalo jam iskart nervai irt... Esu jau nat ribos tik va bijau nes grasinasi sunu atimti jam tik 3 metukai..tai ir kankinuosi dabar neviltyje reikejo skirtis kai dar vaiko neturejom bet tada buvau isimylejusi ir akla viskam...

bet zinokit pasiskaicius forumus isklausius daugybe nuomoniu supratau kad reikia moketi netik kad vyras isgirstu ka jus sakot bet pasistengti ji isgristi ir zinokit pabandziau ir zinot isgirdau tikrai dalyku apie kuriuos ne nenutuokiau,dar bandysiu isgelbeti kas liko nes tikrai sugriauti greitai viska galima, jei dar nors kiek sirdelese jusu islike jausmu vyrui,galima pabandyti santykius pataisyti tik reikia abieju noru...

Manau teisingas požiūris,-stengtis reikia abiems.Čia mes moterys rašom, kad jis blogas,jis anoks, tačiau, kartais pačios ne gerai darom elgiames, tad stengtis tikrai verta.

Is patirties galiu pasakyt, kad man issikyrimas pribrendo, kai suvoliau, kad as esu namuose viskas: pinigu saltinis (tik as dirbau), namu tvarkytoja, vireja, skalbeja ir t.t.t Nes pasirodo mano brangusis neturi laiko kada sutvarkyti namu, nes ieskosi darbo, nera laiko skalbtis, nes reikia ieskoti darbo, valgyti pagaminti negali, nes nespeja - ieskosi darbo ... Zodziu manau supratote
Paskutinis lasas buvo, kai palikau pinigus masinos remontui, o jis juos isleido alaus bare ziuredamas kasi su draugais Kitos dienos ryta as pasakiau, kad susirinktu daiktus ir apleistu mano namus...

Kaip suprantu vaikų neturėjote....

Jo-supratome.Aš kartais pagalvoju ką vyras namie turėtų daryti, t.y. kokius darbus?

Visus, kurių reikia. Dulkės ant televizoriaus - nusišluostai, atsigėrei - išsiplauni savo puodelį, nori sumuštinio- pasitelki savo rankų kombinaciją ir pasidarai. Man šiek tiek pikta ant saviškio mat jis pvz nekasa bulvių, nes neva jų nevalgo, nelaisto šiltnamio, nes neva dar gal drėgna, neuždeda skalbyklės skalbtis, nes tikrai dar nemoka pasijungti. Apsišluoja, valgyt pasidaro ir padaro, indus išsiplauti gali.
Jei vyras sako nedarysiu to ar ano, nes tai bobiški darbai, na tai spėkite su kuo jis gyvena Apie nepriežiūrą vaikų aš nebekalbu, jei vyrui nei šilta nei šalta dėl jų, tai ar nematėte to anksčiau???

O aš pagalvoju, ko vyras neturėtų ar negalėtų daryti namie. Bet, matyt, tai jau kita tema apie vyro pareigas.

namai, buitis, ir visi kiti reikalai yra abieju seimos nariu ir nesvarbu kas juos turi atlikti...kas turi laiko, kas speja ir t.t.t Bet mano eks visada turejo pasiteisinima, nes iesko darbo
Uztat dabar dziaugiuosi savo mylimu zmoguciu, nes namu buitimi dalinames kartu...nesvarbu kas tvarko namus, kas valgi gamina, ir tikrai nereikia gincytis kas isnes siuksles

Na, as irgi ateinu i sia tema. Mintys apie skyrybas jau ir anksciau sukosi galvoje, bet pasatruoju metu nebeapleidzia. Zinoma gali buti, kad mintimis viskas ir pasibaigs. Nesu drasi moteris, galiu atvirai pasakyti, kad esu priklausoma nuo savo vyro. Kazkiek ir finansiskai, o ir emociskai, psichologiskai. O ko noret, juk kartu esame nuo mokyklos laiku
Na, o vyras hm, kaip ir nieko buitisko prikisti jam negaleciau. Labai darbstus. Aisku per darbus prie namu ruosos darbu nelabai prieina, taciau ir is manes nereikalauja. Zalingu iprociu neturi, kazkokiu priklausomybiu kaip komp. zaidimai ir pan taip pat neturi, prie teliko nemurkso,laisva laika skiria seimai, pinigu taip pat negaili, nereikalauja is manes jokiu ataskaitu, cekiu ir pan. Siaip net nevisada zino, kiek uzdirbu, tiesiog pasitiki manimi finansu srityje. Zodziu ta butiska prasme jis man tiktu kuo puikiausiai. Taciau mane slegia kitas dalykas, t.y jo asmenybe. Musu poziuris i tam tikras vertybes visiskai skirtingas. Apie tokias savokas kaip garbe, teisingumas, atsakomybe, empatija ir daug kitu mastome visai kitaip. Jis zmogus, galintis eiti per galvas, niekada per daug nesisielojantis kaip ten kas jausis ar pan. Uz seimos ribu visuomet jauciasi esas teisus, netgi jeigu akivaizdziai taip nera. Ta jo stora oda, nejautrumas ir izulumas mane vis labiau erzina ir slegia. Nezinau kaip as tiek metu gyvenau. Gal del to, kad namuose kaip ir viskas gerai. Bet dabar gal su amzium, o gal dar del kazko, tai darosi vis sunkiau pakelti. Nezinau ar suprantamai parasiau viska , tiesiog jauciuosi lyg isduociau savo isitikinimus, lyg taikyciaus su neteisybe Pastaruoju metu nebenoriu net liestis prie jo, nenoriu buti su juo, klausytis jo, jauciusi labai pavargus, nebezinau ka ir daryt...

Niekas uz tave nenuspres, ir patarti neimanoma zmogui, kad jau skirkis, ar dar gyvenk . Cia tokie apsisprendimai turi subresti galvoje, suvokime, apgalvojus viska i prieki, bent as taip dariau, apsisprendziau zaibiskai, kai suvokiau, kad as nenoriu, kad tas zmogus liestusi prie mane, nenorejau, net kad salia guletu, kad ir po skirtingomis antklodemis, mano gyvenimo samprata kitokia nei jo...aiksu, man lengviau buvo apsisprest, nes nera vaiku, o turto nereikejo dalintis, nes gyvenome mano bute. buvo viskas paprasciau... Ir viskas turi subresti tavyje, visi dideji seimos pokyciai...

Taip, zinau, kad nenuspres, kartais tiesiog norisi kazkur issilieti,nes tokiu dalyku nepasakoji niekam, niekada su niekuo nesu pasidalinus tokiais pamastymais.Forumas cia turbut atstoja dienorascio funkcija
Vaikas yra. Nesu is tu, kur sakytu, kad vaikui reikia tevo bet kokia kaina. Tai nesamone. Beda ta, kad musu seimoje nera nei smurto, nei kazkokiu dideliu barniu, esame kaip ir grazi seima, vaikas tikrai turi tevo meile ir demesi, seimynines isvykas ir pramogas, bendras sventes.Visiems viskas gerai. Tik man vis kazkoks kirminas sirdy ir gumulas gerklej
Klausimas ar isvis imanoma, kad vyras butu artima siela? O gal manyje cia beda, kad jauciu amzina vienatve seimoje...