Kada metas skirtis?

kaip as tave suprantu, ir prisimenu tai ka man reikejo pries kelis metus isgyvent Man tas issikyrimas pribrendo beveik po 1,5 metu Labai ilgai deliojau svarsciau, bet paskutinis lasas mano kantrybes istekejo ir spontaniskai, ryte ramiai gerdama kava paskaiu, kad nuo siandien jis cia nebegyvena, ir prasau atiduoti rakta, ir noriu, kad jau pradetu krautis daiktus ir gryztu gyventi pas tevus, o jei turi ir kur geriau
pas mus nebuvo nei smurto, nei dar kazkokiu bedu, bet as nebegalejau pakesti to zmogaus salia, nors visi stebejosi, kodel issiskyreme, ir net mane buvo kaltinanciu, kad toki gera ir rupestinga zmogu isvariau is savo namu ir gyvenimo...

Smagu, kai kazkas supranta, nors ir virtualiai. hm, ryte ramiai geriant kava vargu, ar kas iseitu. Butu sutrypta vyriska savigarba ir tektu ilgai ir nemaloniai tasytis teismuose, tiesa pasakius, net nezinau ko is jo tiketis Siaip nera agresyvus, bet kritinese situacijose priima sprendimus be jokiu sentimentu ir negailestingai

Pakomentuosiu truputi gal is teorines puses
Esu dalyvavusi seminare apie zmoniu vertybes ir pan. Esme tokia, kad kiekvienas zmogus turi apie 5 pagrindines ir svarbiausias savo gyvenimo vertybes. Kad poroje butu darnus santykiai ir abu ziuretu ta pacia ar bent jau panasia kryptimi, turi bent puse (2-3) abieju vertybiu sutapti, o kitos is tu svarbiuju nebutu visikai priesingos (pvz priesingos: vienam istikimybe -kitam nepriklausomybe).
Ir jusu atveju galbut prie tokios situacijos privede tai, kad jums pvz svarbi vertybe yra saziningumas, o jusu vyrui - rezultatas (bet kokia kaina)...
Is tiruju sudetinga situacija, kad del vertybiu ir poziurio skirtumu nera gera salia to zmogaus, nors visa kita yra tvarkoje. SM pilna patarimu, kad reikia saves ziureti, mesti vyra jei netinka, is naujo myleti, buti laiminga ir pan. Taciau daznai realybe buna truputi kitokia. Nesimeto ant kiekvieno kampo normalus vyrai ir nera taip lengva vel is naujo sutikti kita zmogu, kur butu abipuse meile ir geri santykiai. Tai dazniausia tik santykiu pradzioje atrodo, o begant metams visti pradeda lysti tam tikri zmoniu chatarkterio bruozai, kurie atrodo nelabai priimtini. Aisku, buna ir taip, kad ir viskas klostosi puikiai Vistik ir kol draugavote su savo vyru, kai tekejote, jusu poziuriu skirtumai nebuvo tokie skirtingi, galbut to nepastebejote, nesureiksminote, tiesiog dziaugetes, kad salia geras, mylintis ir mylimas zmogus Turite ivertinti, kiek jusu nepasitenkinimas yra svarbus pries visa bendra jusu sitacija. Galbut pabandyti reiketu per daug nekrepti demesio ir nesigilinti i tas situacijas, kuriose jums nepatinka vyro elgesys. Taip sakant, kuo maziau tai badys jums akis, tuo daugiau graziu dalyku bus aplink

Aciu Supersmile uz nuomone. Taikliai daug ka pastebejote

Ar tie skirtumai neerzino santykiu pradzioje? Erzino, tiesiog mano turbut silpnumas leido uzmerkti akis. Astuoniolika metu, isimylejimas, as naslaite, issiilgusi seimos, o cia toks jaunikaitis su rimtais ketinimais Keleta metu dziaugiausi isvis turinti kazkokia gyva "dusia" namuose. O jo charakterio savybes nurasiau jaunystei, vyliausi kad gyvenimas aplauzys sparnus ir prides diplomatijos. Zodziu "nieks kits cia nekalts, merguzele tu pati"
Del atsiribojimo tai zinoma mintis gera ir isbandyta. Jeigu as neatsiribociau kazkiek, butu visai "juodai" man. O vyras net ir darba toki dirba kur reikia zmonems sakyt "sorry, niekuo negaliu padeti, reiklas toks toks ir toks..."

Taciau juk yra dar gimines, pazistami. Yra atveju, kai nukentejo mano pazistami per jo sventa isitikinnima , kad jis teisus O tada as negaliu atsiribot, man geda uz ji, as kaip ir prisiimu ir nesioju savyje jo kalte
Tokios situacijos kaupiasi per gyvenima. Galiausiai pradedu sapnuot, kad nuzudau savo vyra ir ne siaip, bet kankinant ir su pasimegavimu

Ne neapykanta jauciate ar pradedate jausti? As pvz kai kuriu saviskio bruozu tiesiog neapkenciu, bet ta tokia neapykanta atsirado tik nesenai, ir is viso nesenai pradejo erzinti daugiau dalyku
O gal yra galimybe jums nueiti keleta kartu pas psihologa? Gal rastumete paaiskinima sapnams, o ir atsakyma ka daryti toliau Jei tik as galeciau, tai buciau jau senokai nuejus ir siai dienai buciau radusi atsakyma galbut.

RŪPESTINGA, turbūt nesutapo jūsų širdies dažniai....

Džiaugiuosi, kad pasiryžai, pasakyti,kad išeitų jis...kartais ir aš pagalvoju, kad kaip tu sakei, kad atrodo viskas ir gerai, bet tuo pačiu viskas blogai.Taip kartais jaučiuosi ir aš..... gerai dar, kad su vaiku užsiminėja, čia vienas pliusas....

Džiaugiuosi, kad susiradai naująjį draugą, o su juo dabar kitaip ar laiminga?
Papildyta:
p
Neskubėk, viską blaiviai apgalvok...tiek laiko išgyvenai, nes kaip sakei, kompensavo jo stabilumas buityje....o ar dažnai susiduri su jo "ėjimu per galvas"?Tikiu, kad tau tai sudėtinga, tam tikras situacijas tu suvoki geranoriškai, o jis lipimu per galvas, tau sukelia stresą....
Papildyta:

Va tas klausimas ir mane kankina?

Aš kartais pagalvoju, ar neužplūsta tokios mintys iš gero gyvenimo???

Atrodo, ir viskas gerai,-nieko netrūksto, bet va trūksta sakyčiau pagrindinio dalyko gyvenime-sielos pusiausvyros, o tai yra svarbiausia....jausti ramybę, palaikymą, tai yra aukščiau visko.
Papildyta:

O gal prieš tai pasineškėk ir išdėstyk-ko tau trūksta, ko norėtum.
Susirašyk savo mintis, ir jas išdėstyk.Pasikalbėkite, juk bendravimas-būtinas.
Papildyta:


Labai gera paskaitėlė

Jus pati ir atsakete, lyg nieko netruksta, o vis tik truksta. O ar tai is gero gyvenimo Nejaugi blogas santuokinis gyvenimas tik tada kai gauni i galva?

Vyras sako, kad as perdem jautriai i viska reaguoju ir kad netureciau jausti atsakomybes uz jo veiksmus ir poelgius. O vis tik as ta atsakomybe jauciu. Taip pat ir geda, nepatoguma, sazines grauzati. Kas tai, ar tai normalu, o gal tai as truputi Palyginimui pagalvojau apie pvz kokiu kriminaliniu nusikalteliu zmonas, kaip jos gali tai istverti? Aisku cia gal per ziaurus palyginimas, bet vis tik idomu man. Kaip imanomi tokie rysiai? nebent moters idealai butu tokie patys kaip vyro Arba pvz jeigu as buciau prisiekus gyvuneliu globeja, o isimyleciau medziotoja

Sneketis jau kaip ir nenoriu, pavargau sneketis, nebeturiu ko pasakyti, tos snekos per desimti metu nieko neduoda, o ir suprantama, jis toks koks yra, as tokia kokia esu. Dabar daugiau tyliu, tik iki ko tai prives...

Kaip man tas viskas pazistama... Ir as vis sau uzduodu klausima, ar vyras isvis gali buti draugas?.. Mano atveju, viska apsunkina turbut dar ir tas faktas, kad esu viena svetimoj saly, nei artimuju, nei draugu, nei pazistamu... Neturiu su kuo pasikalbet. Buna, vaziuoju is darbo namo ir zliumbiu pakeliui, tik del vaiko norisi grizt... Nesutariam nei vienu klausimu, net ir i parduotuve vaziuodami sugebam susibart. Jis sako, kad myli mane. Is tikruju, jis geras tevas. Taciau is mano puses jokiu jausmu jau seniai ner. Nenoriu prie jo liestis ir vienoj lovoj miegot kancia. Sprendima jau kaip ir esu priemus, tik kol kas laiko finansine puse. Sitoj saly viena su vaiku nepatempsiu kol kas. Jei nuspresciau grizt i Lietuva, tas reikstu, kad vaikas tevo daugiau kaip ir nebepamatys... Nenoreciau, kad taip nutiktu ir tik del to dar ir tempiu, nors be galo sunku ir viduj jauciu didziule tustuma, taciau tuo paciu jauciu ir sazines grauzati. Girdziu gi ir tokiu patarimu, kad jis gi pas kitas neina, i galva neduoda, negeria, tai ko as dar noriu? Gal visgi reikia aukotis ir gyvent tik del vaiko? Gal turint vaiku yra egoistiska siekt laimes ir dvasines ramybes sau?..

Isivaizduoju kaip sunku..
As esu is tu kur gyvenu ne tik del vaiku, bet gyvenu del vaiku ir saves. Pagalvokim kad mes tai nepakratosim savo gyvenimo, jis tik vienas duotas.. As neisivaizduoju ant kiek reikia per save perlipti, kad vistiek miegoti su tuo kas kancia .. Kai busim senos, tai jau bus per vel gailetis kad nepriemei/nepabandei to ar ano sprendimo, .. o gal butu iseje kazkas gero is to Kankintis manau neverta, netgi del vaiko. Netgi del vaiko, nes vaikas supranta ziuredamas i mamos akis, kad jai nelinksma, kad ji nelaiminga, girdi tevu barnius ir tt.

Na is pradziu kol buvo roziniai akiniai, man buvo gerai, bet kai pradejau suprasti, kad namais, buitimi ir net masinos remontu rupinuosi tik as, nes jis pasiteisindavo, kad cia viskas mano...jo mama, net norejo kad viena automobili perrasyciau jo vardu
Na zodziu norejo, kad as jos suneli islaikyciau ir pasirupinciau
bet dabar turiu salia saves nuostabu zmogu, kuris manimi rupinasi, kaip ir as juo... jis mane palepina...jauciasi meile

Gal tame ir yra didesne problema, kad jus jautri, labai i viska reaguojate Puikiai ta suprantu, nes ir pati tokia esu
Manau, tai niekada nesibaigs, kai del kazkokio ivykio vyksta veliau analizavimas, apgaslvojimas, kas kaip jauciasi, kaip dabar bus, ka kas pagalvos. Reikia stengts kovoti su savo jautrumu, nors tai labiau panasu i kova su vejo malunais... Manau, toks cau cia jusu budas ir bet kokiu atveju jis islys.
Pvz. dabartiniu atveju jusu vyras iskaudina jums atrima zmogu, jus rupinates, kaip tas zmogus jauciasi, ka jis galvoja, ar nepabloges santykiai su juo, kaip jusu vyras galejo taip pasielgti ir pan.
Isivaizduokit dabar, kad turit vyra geros dusios Pvz kazkas is jums artimu zmoniu pasinaudoja jo gerumu. Tada jus vel rupinates, kaip jusu vyras jauciasi iskaudintas, kodel jis negalejo buti grieztesnis, kaip tas zmogus galejo taip pasielgti, ka jis dabar galvoja, gal juokiasi is jusu seimos ir apsneka...

Mane, jis erzina, nervina-nebegaliu....