QUOTE(due drops @ 2011 10 05, 11:14)
O kas gamina valgyti,aptvarko,kai jus pvz sergate?
As pati... tikrai buvo tokiu situaciju, kad sirgau, ir buvau su l. auksta temperatura... Tai tvarkytis jau nesitvarkau. Zinoma ir jis nepajudina nei pirstelio.
O kas liecia maisto gaminima, tai irgi buna mano beda. Pati issiverdu arbatos, koki sumustini susitepu. Siaip dazniausia jo taktika buna tokia, kad staiga ir jis labai "blogai" pasijaucia

ir guli salia... nes kaip minejau jo namuose dvi vietos: lova arba vonia..

siaip pavyzdziui isvaziuoja i darba ir visa diena net nepaskambina, ar man ko reikia, gal vaistu kokiu ir pan. (kai sergu)
Viena karta buvau isvaziavusi savaitei, tai namuose viska radau taip kaip ir palikau. PVZ.: stovejo puodas su virtomis bulvemis, tai po savaites radau lygiai toje pacioje vietoje, tik sau su "pukeliu"..
Papildyta:
QUOTE(Strongnotweak @ 2011 10 05, 10:52)
Laba,
prisedau ir as parasyti, nes nebezinau jau kam issikalbeti. Nesinori eiti ir skalambinti visiems aplinkui, kad galvoje dedasi uraganai, kad psichika pakriko, kad ziauriai sunku ir baisu..
Su vyru esam susituoke virs 3 metu, kartu dvigubai tiek. Geras jis, myli mane, myli musu vaika.. Bet jauciu, kad nebemyliu jau jo.. Jis susirado visiskai sau patogu darba, t.y. kuriame nereikia nieko dirbti, tik atbuti, dirba visas 7 dienas per savaite, o tas darbas nereiskia, kad jo atlyginimas didelis.. Jis pasikeite visiskai, nesirupna savo isvaizda, garderobu, kunu.. Nustojo bendrauti su draugais, ju nebeliko. Tiesiog apkerpejo, pasidare nebeidomus, neteko mano pagarbos. Nuolat kartojau jam, kad reikia kazka daryti, gal pakeliauti kartu, gal kazkaip kitaip atgaivinti jausmus, graziai ir neizedzianciai pasakydavau, kad reikia ir plaukus pasitvarkyti, ir graziau apsirengti, pati pirkau jam rubus, kosmetika ir t.t. Bet..
Esu pati labai nepastovi, bet nuolat kalbu su juo vyru kalba - tiesiai sviesiai, be jokiu tarp eiluciu, ir prasau is jo to paties, visada isgirsdavau, kad viskas su manim puiku, jis labai myli, kad as labai jam patinku ir t.t.
Pries kelias dienas pasakiau jam, kad mums reikia pabuti atskirai. Tai yra sunku, nes turime nemenka paskola uz busta, tad antrajam moketi nuomos uz kita busta apskritai neimanoma. Bet leidau jam suprasti, kad man gana, ir kad mums yra sansu isgelbesi musu santuoka, bet kai jis pasistengs ismokti gyventi, megautis, ieskoti budu tobuleti, prades savimi rupintis.. Nuo to laiko nebendraujame, namuose spengianti tyla..
Jauciu, kad tolstu dar labiau, ir matau, kad suklijuoti visko gali nebepavykti.. Tuo paciu darosi labai liudna, tiesiog gaila, kad tai ivyko..
Stai tokia as, kiti sakytu daro problema, kur jos nera. Bet esu jauna mergina, ir manau, kad ateities nusipelniau geresnes. Ar suprantate mane?
Tikrai labai sudetinga situacija. Man panasu, kad jusu vyrui depresija..