Kada metas skirtis?

#457
QUOTE(Daivuzele @ 2011 10 10, 21:11)
Manau nėra gyvenime tobulų. Vienos toleruoja pašaipas, kitos gyvenime to neleistų ir neatleistų. Tad manau tiesiog turite pati savęs paklausti.. ar norite taip gyventi ar ne. Ar jums tai priimtina ar ne.. Kad jis liks toks pats, galiu garantuoti.. Tiesiog arba mes tai priimam arba ne.
Mano vyras irgi toks, kuris linkęs pasišaipyti. Pvz.: anksčiau šaipėsi, kad mažai uždirbu. Verkiau, pergyvenau... pykau.. Viskas baigėsi tada, kai ėmiau ir atsikirtau smile.gif radau jo silpną vietą. Na.. ir ką pasibaigė visi pasišaipymai..  biggrin.gif


Na aš nelabai mėgstu šaipytis. Jau tokia esu. Aišku aį ir jam įgeliu..be jis atsikerta trigubai. doh.gif Galu gale apsižliumbiu ir viskas. O jis atsiprašo. Bet man tokios dramos ne prie širdies. Daugiausia keikiasi mašinoje...visi jam vairuotojai blogi schmoll.gif Neįsivaizduoju, kaip man mokintis vairuoti teks.. doh.gif Dabar mes gyvenam nuomojame bute. Bet jei aš greitu met neįsidarbinsiu gyvensim tai pas mano tai pas jo tėvus. Na dažniau pas jo..nes mano šeimoje jau ir taip 6 žmonės..o aštuoni jau būtų per daug doh.gif Jo tėvai gyvena didmiestyje...gal daugiau ir draugiu susirasiu. Nes mažam miestelyje sunkiau ir tų draugių berast neišvykusių į užsienį doh.gif
Papildyta:
QUOTE(Poema @ 2011 10 10, 22:53)
Ar tikrai? ax.gif


Dabar ramu bet aišku dėl rytojaus negalima planuoti. Gal tikrai reikia laiko apsitrinti g.gif Kvailiausia, kad nežinau ar norėsiu kada su juo turėti vaikų unsure.gif Bet nežinau ar būtų tas su kuriuo norėčiau lotuliukas.gif
Atsakyti
#458
QUOTE(Daivuzele @ 2011 10 01, 21:09)
Na ateinu ir aš pasipasakoti..
Jaučiuosi labai, labai pavargusi.. Ne fiziškai, bet emociškai. Esam susituokę 7 metus. Kaip ir viskas būtų gerai su tuo mano vyru, nes šeimos žmogus, myli mane ir vaiką, BET... Jis gyvena labai egoistišką gyvenimą.

pas mus seimoje analogiska situacija doh.gif plius vyras isgerineja. zinoma ne po daug, bet kiekviena vakara grizta su kvapu doh.gif laisvalaikio bendro neturime. jis mieliau laika leidzia su savo draugeliais garaze arba pas mama kaime. kiekviena vakara turiu maldauti, kad griztu anksciau ir pabutu su vaikais, nes jie be proto jo pasiilgsta.
vienu zodziu sitai tesiasi jau tikriausiai antri metai doh.gif zinau, kad zmogaus nebepakeisiu. meiles ir pagarbos nebeliko jam jokios, bet kazkaip su skyrybomis vis neskubu. vis svarstau kaip pasielgti teisingai. gal kas turit kokiu patarimu ax.gif
Atsakyti
#459
QUOTE(schokolade @ 2011 10 11, 15:39)
pas mus seimoje analogiska situacija  doh.gif plius vyras isgerineja. zinoma ne po daug, bet kiekviena vakara grizta su kvapu  doh.gif laisvalaikio bendro neturime. jis mieliau laika leidzia su savo draugeliais garaze arba pas mama kaime. kiekviena vakara turiu maldauti, kad griztu anksciau ir pabutu su vaikais, nes jie be proto jo pasiilgsta.
vienu zodziu sitai tesiasi jau tikriausiai antri metai  doh.gif zinau, kad zmogaus nebepakeisiu. meiles ir pagarbos nebeliko jam jokios, bet kazkaip su skyrybomis vis neskubu. vis svarstau kaip pasielgti teisingai. gal kas turit kokiu patarimu  ax.gif


Sunku ka nors patarti.. Tiksliau patarimu galima milijona pasakyti.. tai lengviausia.
Atsakyti
#460
QUOTE(schokolade @ 2011 10 11, 15:39)
kiekviena vakara turiu maldauti, kad griztu anksciau ir pabutu su vaikais, nes jie be proto jo pasiilgsta.

Vis tiek nesupratau, kam jūs jo maldaujate, vaikai ir patys tėvui gali pasakyt, kad jo pasiilgo g.gif
Atsakyti
#461
QUOTE(juza @ 2011 10 16, 17:52)
Vis tiek nesupratau, kam jūs jo maldaujate, vaikai ir patys tėvui gali pasakyt, kad jo pasiilgo  g.gif

tai kad viena kalbeti dar nemoka, o kitas irgi dar nedidelis, kad ka suprastu. Jam svarbu kad tetis griztu greiciau namo
nusprendziau gyventi savo gyvenima, o jisai lai daro kaip jam patinka.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo schokolade: 16 spalio 2011 - 17:22
#462
QUOTE(schokolade @ 2011 10 16, 18:19)
tai kad viena kalbeti dar nemoka, o kitas irgi dar nedidelis, kad ka suprastu. Jam svarbu kad tetis griztu greiciau namo
nusprendziau gyventi savo gyvenima, o jisai lai daro kaip jam patinka.

Ką kitaip darai, gyvendama savo gyvenimą?
Papildyta:
QUOTE(schokolade @ 2011 10 11, 15:39)
pas mus seimoje analogiska situacija  doh.gif plius vyras isgerineja. zinoma ne po daug, bet kiekviena vakara grizta su kvapu  doh.gif laisvalaikio bendro neturime. jis mieliau laika leidzia su savo draugeliais garaze arba pas mama kaime. kiekviena vakara turiu maldauti, kad griztu anksciau ir pabutu su vaikais, nes jie be proto jo pasiilgsta.
vienu zodziu sitai tesiasi jau tikriausiai antri metai  doh.gif zinau, kad zmogaus nebepakeisiu. meiles ir pagarbos nebeliko jam jokios, bet kazkaip su skyrybomis vis neskubu. vis svarstau kaip pasielgti teisingai. gal kas turit kokiu patarimu  ax.gif

Manau kad ir kas ką besakytų, sprendimą turėsi priimti pati....aš ir atrodo ir lyg galvoju, lyg ir ne.....bet kaip sakė viena pasisakiusi, bandau, stengiuosi gyventi savo gyvenimą.....
Atsakyti
#463
Geriau man ateitu tas paskutinis lasas. Nes atrodo ju jau buvo ne vienas, ir rankos pakelimas viens pries kita ir barniai prie vaiko jam issigandus ir verkiant ir pan. Atrodo jau tik isivaiksciot belieka ir to momentu norisi to, bet kai emocijos nuslopsta dar atrodo palauksiu, ant koju atsistosiu ir tada issiskirsiu. Gyvent su juo ne kaip su vyru o tik kaip su vaiko tevu, tik del vaiko, be jausmu, ispareigojimu ir pan.
Atsakyti
#464
QUOTE(Nasturcija @ 2011 11 28, 10:48)
Geriau man ateitu tas paskutinis lasas. Nes atrodo ju jau buvo ne vienas, ir rankos pakelimas viens pries kita ir barniai prie vaiko jam issigandus ir verkiant ir pan. Atrodo jau tik isivaiksciot belieka ir to momentu norisi to, bet kai emocijos nuslopsta dar atrodo palauksiu, ant koju atsistosiu ir tada issiskirsiu. Gyvent su juo ne kaip su vyru o tik kaip su vaiko tevu, tik del vaiko, be jausmu, ispareigojimu ir pan.

Na taip, geriausia, ką galite duoti savo vaikui, tai gyvenimas matant kaip mušama jo mama, ašaros ir baimė, kai tėvai riejasi, tikrai taip 4u.gif
Niekaip nesuprantu to mazochizmo. Nu negi gera gyvent baimėje? g.gif
Atsakyti
#465
QUOTE(Atropa belladonna @ 2011 11 28, 12:32)
Na taip, geriausia, ką galite duoti savo vaikui, tai gyvenimas matant kaip mušama jo mama, ašaros ir baimė, kai tėvai riejasi, tikrai taip  4u.gif 
Niekaip nesuprantu to mazochizmo. Nu negi gera gyvent baimėje?  g.gif


Ranka ir as esu deja pakelus kai kraujas buvo uzvires, sudavus per nugara ar veida ir nedazni tokie atvejai, bet aisku gedingi. Vis atrodo kad tas barnis paskutinis ir daugiau nesikartos, imanoma viska suklijot gal dar. Todel ir nesiryzti, nes turi vilties doh.gif Lasas ne paskutinis buvo doh.gif
Atsakyti
#466
QUOTE(Nasturcija @ 2011 11 28, 11:51)
Ranka ir as esu deja pakelus kai kraujas buvo uzvires, sudavus per nugara ar veida ir nedazni tokie atvejai, bet aisku gedingi. Vis atrodo kad tas barnis paskutinis ir daugiau nesikartos, imanoma viska suklijot gal dar. Todel ir nesiryzti, nes turi vilties doh.gif Lasas ne paskutinis buvo doh.gif

Aa, tai vaikas mato smurtą iš abiejų pusių. Tikrai, verta tą KAŽKĄ klijuot biggrin.gif
Nepykit, bet jūs apgaudinėjat save. Sunku sau pripažinti, kad šeimos neliko, o ir pradėt savarankišką gyvenimą atskirai nuo vyro tikrai nėra lengva. Jūs, spėju, tiesiog bijote, todėl ir kenčiate, prisidengusi "dėl vaiko" kauke... ax.gif
Atsakyti
#467
Pas kiekvieną juk yra savita baimė....
Atsakyti
#468
Aš neketinu skirtis, bet tokių minčių yra kilę proratpiais, esame nesusituoke ir tuoktis dar nesiūlo, jis už mane vyresnis, aš dar gal kartais ir jauna jaučiuosiu (nu bet ir esu) prieš jį... bet juk ne tame esmė, žinoma yra tų charakterių skirtumų, jis ramus, šaltas, protingas, susimąstes, aš daugiau emocingesnė, impulsyvesnė, mėgstu pabendrauti daugiau, jausmus išreikšti, kadangi retokai matomės, nes uždarbaiuja jis kitame mieste ir negryžta savaitėmis, o gryžes irgi mažokai tu jausmų parodo, tai jaučiuosiu vieniša kartais, toks jausmas lyg ir kartu bet atskirai, o aš mėgstu prieiti bandyti pasikalbėti, jausmų parodyti, o jis vis užsiėmes yra, na savo reikalais, vis neturiu laiko, vis kažka daro, tai tas ir erzina kad dėmėsio mažai gaunu, juolabiau kad juk jo nebūna ilgai, o ir gryžus to dėmesio nelabai gaunu nu ir jaučiu tokia tuštuma, kartais depresyviso mintys užklumpa, stengiuosiu priprasti prie tokio gyvenimo kad dažnai vienai tenka būti be jo, na užsiimu kuomnors, išeinu susitikti su draugėmis, pasišnekučiuoti, išsikalbėti ir geriau bet juk kiekviena diena irgi to nedarau, tai tas niūrus oras ir vieniša siela kai anmuose būnu tokia tuštuma, na vedanti į depresiją, tai nežinau čia ne skirtis noras... o nora skad mylimas žmogus būtu šalai dažniau, o čia pusiau viengungė, na dabar vėl gryžo po savaitės, pabuvo vieną dieną ir vėl išvyko... na turbūt suprantate...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Merguciia: 28 lapkričio 2011 - 16:45