QUOTE(dontstop @ 2007 07 07, 19:00)
Aš dar tik
7 mėnėsiai kaip išsiskyrusi, tiesą pasakius, dar net ir neišsiskyrusi teisiškai iki galo Turiu kitą žmogų,
kartu esam pusmetį, gyvenam kartu Tekėti vėl norėjau iškart po skyrybų ir tebenoriu , tik kad nekviečia nieks pakolkas Jokios baimės neturiu , man patiko tas jausmas būnant santuokoj - ramybė dėl santykių kažkokia , taip pat turėjimas tvirto užnugario. Kažkaip net nesuprantu, kaip gali būti baimė būtent naujos santuokos, dar suprasčiau jei bijotumėt kurti naujus santykius, bet jei jie jau sukurti, beliko tik oficialus jų įteisinimas
Baime vel patirti skyrybas... Zinojimas, kad santuoka nebera visam gyvenimui... Paneigtas ankstesnis issitikinimas, kad su zmogum prisiekiu likti kartu visa gyvenima.
Skyrybos vien dokumentacija ir tt.
Tu greitai sutikai kita zmogu, iskart gyventi kartu... As ilgai gydziau siela, labai skaudejo... Rodes neliko visko kuo tikejau ir gyvenau.
Dabar dziaugiuosi gyvenimu su mylimu zmogumi, taciau kartais islenda tas laikinumo pojutis. Juk niekada nesi garantuotas kiek tai truks.
Santuoka to neuztikrina... Niekas ir negali uztikrinti.
Mano mylimasis tokios patirties neturejes, supranta mane, bet jam reikia patirti paciam, o man vistiek kol kas baugu...
Teisios jus, reikia laiko...