vyras pries mane pakele ranka...

Sunku ir pradet pasakot, nes nezinau nuo ko....Labai skaudu ir sunku....Esme tame, kad gimdziau pries 2,5 men, o po gimdymo man itaria depresija. Tapau labai irzli ir nervinga, kabinejuosi prie visko, visko prisigalvoju ir jau nebegaliu susivaldyti. Gydymo man neskiria, nes maitinu vaikeli (nors pieno is tu nervu jau visai mazai beliko). Su vyru pakutiniu metu sutariam labai prastai, jauciuosi vienisa, nemylima ir nesuprasta. Vyras sako, kad tas depresijas as pati sau isikalbejau, prisiskaiciau visko, kad cia tik mano nesamones, kad as per daug gilinuosi. Vieno tokio ginco ikarstyje jis pakele pries mane ranka...Ir ne taip, kad karta suduotu... Is nosies bego kraujas, dauze su rankom, sparde su kojom. Buvo truputi isgeres....Tai ivyko pries pora savaiciu, bet neatsiprase iki siol, nors sake, kd grauzia sazine ir jauciasi kaltas. Bet...Siandien vel gavau "i snuki", nes nepatiko, ka pasakiau apie jo dukra is pirmos santuokos. Nors nieko blogo ten ir nebuvo, papriekaistavau, kad ja vaziuoja is miesto paimt, o musu sunelio negali nuvezti pas chirurga (jam bambytes isvarza, turim siuntima). Lieku kalta tik as, nes visada kabinejuosi ir priekaistauju. Nors prasiau, tiesiog maldavau jo man padet issikapstyt be antidepresantu, siandien liepe krautis daiktus. Nezinau, gal is pykcio...Ne karta isvadino mane daune, debile, isterike, siunte ant triju raidziu...Nepagalvokit, nebuvo jis toks visada, tiksliau - niekada nebuvo. Sako, kad tai as ji "davedziau". As esu kalta, kad kabinejuosi, man is tikruju labai sunku susivaldyti, nervai nei is sio, nei is to uzeina. Bet manau, kad mylintis vyras suprastu ir stengtusi padeti. Nebezinau ka galvot ir ka daryt. Susituoke dar tik 1,5 metu, bet jau tokie dalykai vyksta...Kai pagalvoju apie suneli, sirdis plysta. Juk jam reikia abieju tevu ir laimingos, o ne depresuojancios mamos...Jauciuosi tokia kalta, verkiu, dingsta pienas, verkiu ir nervinuosi dar labiau. Nebezinau ka daryti. Gal jus ka patarsit?

O kodel isiro pirmoji santuoka gali pasakyti?

Dink is ten kaip gali greiciau..

net ir mylintis vyras negali suprasti, kad depresija - liga, o ne prisigalvojimai...bet taviškis...neapsiverčia man iežuvis pavadinti jį mylinčiu...jis gali nesuprasti...jūs galit konfliktuoti, bet kelti ranką ir dar šitaip...deja, nieko čia nepatarsi, turi pati spręsti ar gali su tokiu gyventi...kuris bet kada gali sau leisti sau suduoti moteriai...nekaltink savęs, kad depresija tave pamažu įgali...niekas čia nekaltas, po gimdymo dažnai su mamom taip pasitaiko...reiktų tau poilsio nuo visų ir visko...aišku vaikučio gi nepaliksi ir neišvažiuosi kur pasiilsėti...bet tikrai tik pati gali nuspręsti, ar gali gyventi su tokiu...negaliu jo net žmogum pavadinti...
beje, koks skirtumas dėl ko pirmoji iširo...mamukui dabar į savo gyvenimą reikia orientuotis...galvoti tik apie savo vaikelį ir save, kaip įveikti depresiją...kaip apsiginti nuo tokio vyro...aš tai negalėčiau su tokiu žogum gyventi...maniškis karštakošis žiauriai...įsiplieskia kaip ugnis...bet niekada niekada nėra net arti priėję, kad jis būtų ranką pakėlęs....aš irgi moku nervais pagroti...ne dovanėlė esu...bet greičiau aš jam galiu niuksą į šoną duoti, kai supykstu, aišku ne rimtai, daugiau juokais, ar nakį knarkiančiam stuktelti...bet jis...jeigu kaskeistųsi išeičiau neatsigręždama...

Mamulia,lek lauk nuo tokio diedo,kuo greiciau!Pragaru paversi savo ir sunelio gyvenima!

sytes, stiprumo tau begalinio nuoširdžiai linkiu malačius, kad nusprendei išsikalbėti...tai jau žingsnis pirmyn...nesitaikstyk ir nesileisk taip žeminama....labai dėl tavęs pergyvenam...

siaubas žinok, neatleisčiau nei mušimo, nei aplamai tokio elgėsio tą patį turėjau ir aš pirmoj santuokoj, išėjau...gailiuosi, kad dar ilgai kentėjau

Labai blogai. Ir dar tu kalta jautiesi NEGALI BŪTI JOKIŲ PRIEŽASČIŲ TAVE DAUŽYTI. Pateisinčiau pastūmimą, vienkartinį rankos pakėlimą, bet ne daužymą. Nė kartelio
Planuokis gyvenima Be jo.

Jei dar karta sumus..., nusiimk apdukcija. BUTINAI. jei kada sugalvosi skirtis, tai bus viena is priezasciu tau priteisti vaika. Tuo labiau jei jjis tave vadina nepilnaprote, per teismus zinok tos Š... pasipila. Sakys kad su isigalvoji, kad tau paranoja, kad vaistu per daug geri, kad antidepresantus maisai su alkoholiu ir t.t. Ir siaip jei tave jis sumus, geriau kad kokia tavo drauge matytu pasekmes, kad jei reikes galetu paliudyti teisme (jis to gali ir nezinoti). Tiesiog visko gyvenime buna ir viskam geriau buti pasiruosus.

Skirtumas toks, kad daznai ir kitoje santuokoje kartojasi tai, del ko isyra ir pirmoji santuoka.Jei ir pirmoji del to isiro, tai net galvoti neverta apie tolesni buvima kartu.Nors galejo isirti ir del kitokiu aplinkybiu, nors ka cia gali zinoti-tas moteriskas naivumas kartais taip sulamdo ta gyvenima...

Aš kai pagalvoju apie tavo sūnelį, man irgi širdis plyšta, nes jis turi tokį tėvą, kuris jo mamą daune, debile, isterike vadina ir dar muša. Ir jeigu jis visa tai toliau matys, tai greičiausiai pats toks taps. Jeigu tik turi kas tau iš artimų žmonių padeda , tėvus ar seseris, tai prašyk jų pagalbos ir galvok , kaip pradėti gyvenimą iš naujo. Manau, tada būsi ir laiminga ir nedepresuojanti.

Leliukui reikia normalaus tevo o ne asilo kuris kilnoja ;prie silpnesni ranka, ne skandalu namie. Ka matys namie ta ir pats kartoti gali. Geriau jokio vyro nei blogas vyras. Jei dauzytis pradejo tai ir visa laika dauzys. Zinau pagal save. Mesk tu ji kuo greiciau, ir depresija tau yra butent nuo jo. Dink kuo greiciau is ten. Uz vaiko ir sekmes jam, clai suranda ka kita dauzyti. Pati gyvenau su melynemis gan ilgai kol uzkniso. Kad ir viena leliu auginsi, jis augs svelnus ir ramus. Pagalvok apie vaiko psichika.