QUOTE(S.N.A.S @ 2008 11 20, 13:36)

kažkaip man šiandien noras triratį pirkt atšoko.. ar tikrai jis griūna ant šono, dar kas galėtų patvirtinti??
galiu paneigti

su pirmu pirkau triratį, antrajam irgi nupirkau triratį. Jeigu jie jau taip griūtų ant šono, tai jų negamintų ir niekas nepirktų.
Dabar kokie kriterijai
1. Universalas. Pirmą atvėžinau su universalu, antram irgi tokį pirkau. Nepatinka man tie mažiukai dardaliukai. Gai ir gerai, kai netoli kur reikia, bet man universalas patogiau, ne sjis geriau vaikui, vietos daugiau, patogesnis, yra kus suidėt, normalus stogelis. Na, aišku sunkenis. Bet jei išvažiuoji visais dienai, į kitką žiūri. Vaikas ir miegot patogiai gali, būdą nureguliavai, į krepšį daiktų įsimetei... Na, jei mama ne keliauninkė, gal kitaip
2. Triratis. Manevringesnis, lengvesnis vairuot.
3. Dideli pripučiami ratai. Lengviau, minkščiau važiuot. Kaip tankas per sniegą, smėlį, bordiūrus ir gražius patogius lietuviškus šaligatvius

nekliūna, nestringa.
4. Nugarėlė reguliuojasi ne šniūriukais, o kaip čia pasakius metaliniu pagaliuku. T.y. fiksuojamos 3-5 padėtys. Tie šniūriukai visiškas š.. normaliai neužsifiksuoja. Vaikas atsiremia ir sėdima padėtis pavirsta į beveik gulimą... Išbandžiau, nenoriu.
5. Na, tiračiuose rankena nepersimeta.. Bet pirmajame vežime pas mane buvo galima permesti būdą, tai kol buvo lopšy vežinau veidu į save, sportinėj daly vežinau nuo savęs. Dabartinis vežimas persimeta visa ta sėdima/gulima dalis.
6.Kaip lengvai susilanksto. Na, man aktualu, nes tenka pačiai sudėt, išardyt sulankstyt, įkelt.
7. Svoris. Juk pati keliu, nešu...
Lopšinio nenoriu, nes paksui tektų vėl naują pirkti...
Aš angelas. Tikrai. Tik skraidyti su šluota greičiau ir patogiau.