Na pirmos pora dienu buvo ne kas... Laimei uzmate sesute ligoninej iki pusliu nutrintus mano spenelius ir uz galvos susieme... Klausia, kodel nesakiau, kad nesiseka zindyti???
Greit padave man i palata tokia moteriskute, kuri "shvieziena"s apmoko "naturaliu" dalyku.

Kankino ji mane ten ilgai liepdama ismokti visokias maitinimo pozas, bet viena dalyka ikale galvon tikrai visam gyvenimui: Maitinant krutimi NETURI skaudeti. Jei skauda - tikras zenklas, kad kazka darai ne taip kaip reikia. Pasirode, kad maniskis neapziodavo visos alveoles, o drocindavo tik pati pypsiuka is kurio naudos - kaip is ozio pieno. Kai ismokau ta alveole sugrusti jam i burna - baiges visos bedos, tuo paciu ir pieno atsirado tiek, kad nors tvenkini tvenk

.