Buvo likusios dar dvi savaitės iki nustatytos datos kai mano mažutė turėjo išvysti pasaulį, ankstyvą šeštadienio rytą susiruošiau aplankyti savo namiškių, vyras išėjo į darbą ir prisakė būti labai atsargiai: jei kas, tuoj skambink, vairuok atsargiai ir taip toliau. Nuraminau vyrą sakydama, kad viskas gerai ir dar ne laikas.
Kažką pajutau jau vos nuvykusi į vietą, pastebėjau, kad man švelniai sumaudžia lygiai kas penkios minutės, ir taip praėjo visa diena. Vakare šetą valandą skausmas pradėjo aštrėti, bet pakenčiamai, nusiteikiau, kad dar ne laikas, bet supratau kad gimdysiu anksčiau. Aišku net nenutuokiau, kad taip greitai. Paskambinau vyrui kad parsivežtų namo. Grįžome apie septintą vakaro, susirinkau savo daiktus ir juokaudami išvykome į ligoninę. Gydytojas apžiūrėjo ir pasakė greitai į gimdyklą, net netikėjau. Vandenis nuleido dirbtinai, nes jau buvo pilnai atsidaręs gimdos kaklelis, tada skaudėjo labai, bet tai truko tik keturiolika minučių ir mano dukra gulėjo man ant krūtinės, o mes su vyru tiesiog negalėjom patikėti, kad taip greitai mes tapom tėvais mūsų džiaugsmelio.
Apsiverkiau tik po valandos kai skaudėjo pilvą, bet tos ašaros nieko vertos kai matai savo vaikutį ir mylimą vyrą šalia.
Net ir dabar negaliu pasakyti kas yra gimdymas, nors labai bijojau, buvau nusiteikusi net parą gimdyti, bet ivyko viskas greitai ir be didelių skausmų, nors kirpimo prireikė, nes krito vaikučio tonai. Jau po savaitės vyrui sakiau, kad jau noriu antro vaiko
