Vakar vakare vyras pasigulde mane ant peties ir sako: zinai kaip butu fainai taip ir numirt sulaukus senatves. Kartu susiglaudus ir apsikabinus, kaip tie senukai per Titanika. Atsigule i lova, apsikabino ir kartu sutiko paskutines savo akimirkas.
As, padejus galva ant peties apsiverkiau
is laimes, kad turiu toki zmogu salia.
Bet tai dar nebuvo paskutinis dziaugsmingas dalykas. Po kokio pusvalandzio vyras sako: zinai imam paskola ir darom IVF. As net atsisedau lovoje
Giliausiuose savo sirdies kampeliuose leisdavau sau apie tai pasvajoti, bet niekada nemaniau, kad sulauksiu tokio vyro palaikymo, visada galvojau, kad ji teks ikalbineti, o pasirodo klydau.
Si ryta pradejau su nauja viltimi jei paskutinis IUI nepavyks tai dar ne pabaiga.
Labai geras rytas
2006-01-24
Net nežinau kodėl praėjus 2 metams atsidariau ši dokumenta. Šis rytas nebuvo su viltimi... IVF nepavyko, snaigytės mirė net nepanorusios susitikti su mama...dveji metai tylos, dveji metai abėjonių, dveji metai laukimo, dveji metai gyvenimo dėlionės dėliojimo...o joje trūksta vienos detalės...dėlionė niekaip nesusideda kad ir kaip stengčiausi. Maktub.............
Aš nepasiduodu, aš ieškau kelio...
Ši vakar atsigulsiu ant vyro peties ir pasiūlysiu jam pabandyti dar kartą. Imti dar vieną paskolą. Galbūt šį kartą giliausiuose savo širdies kampeliuose laukia jis. Tikiu kad rytoj atsikelsiu su viltimi. Rytoj bus geras rytas...
2008-01-28