Kertelė mūsų sieloms...

#157
QUOTE(Relaks @ 2007 09 21, 13:55)
Oi, kaip butu gerai, kad tokie isankstiniai sveikinimai taip tiesiogiai ir issipildytu thumbup.gif
Manes viena pazystama visai neseniai su sypsena paklause, ka reiskia mano vis didejantis pilvukas biggrin.gif  Taip susimeciau, kad net jauciu i kraske sokau, paskui tik pasakiau, kad reiskia vis didejanti lasinuku sluoksni ax.gif  O ji tik nusivaipe ir nepatikejo. ir dabar vis toliau stebi mano pilva g.gif
Kazkaip sustorejau per liemeni, po keliu stimuliaciju su IUI ir niekaip nebeatsikratau gelbejimosi rato blush2.gif


Pas mane panaši situacija, bet neklausia, o tik žvilgsniu į pilvą vis nulydi šefas lotuliukas.gif Aš kai tik atėjau į šį darbą, tai klasuė ar neplanuojam ir t.t. Psakiau kad kol kas ne, bet neilgai padirbėjusi pastojau. Jaučiausi blogai, kad aceit išdūriau šefą, bet deja įvyko persileidimas. Dabar jau manau atidirbau normaliai (6 metus), kad nebesiparinčiau išdūrusi šefą biggrin.gif
Atsakyti
#158
Neseniai lydėjom klientę į dekretą, ir ta proga su kolegom nuėjom į kavinę papietauti. Klientė neturėjo kur palikti savo 3 metų dukrytės, ir pasiėmė kartu. Bepietaujant išėjo kalba apie tai, kaip sunku tuos vaikus auginti, kad geriau į pasižiūrėti į svetimus ir tik retkarčiais... Vienas kolega, ankstyvoj jaunystėj prisidirbęs ir paskui išsiskyręs, dabar turintis nemažą dukrą, visų aktyviausiai vystė šią temą, kaip reikia pagyventi dėl savęs, kaip tie vaikai lipa ant galvos ir neduoda ramybės... ir kuo vėliau reikia juos daryti... ir kaip gerai be jų gyventi... Tyliai mintyse pakarksėjai, kad vieną tokį labai gerai pažįstu, kuris norėjo dėl savęs pagyventi.
Žodžiu, paklausiau tokių šnekų gerą valandą ir užsinorėjau eiti pasivaikščioti, ar bent nužliumbti posmelį tualete užsirakinus. schmoll.gif
Ir taip tyliai mintyse: kar–kar–kar prisišnekėsit..... nono.gif
Atsakyti
#159
QUOTE(justukomama @ 2007 09 19, 19:06)
sMes su vyru savo tikslo siekėme kone 13 metų. Galvojome, bus kaip bus. Zodžiu, pasikliovėme Dievo pagalba. Po 7 paieškos metų nusprendėme iš vaikų globos namų globoti mažylį. O dar po 6 pasijutau nėščia. Tai buvo tarsi perkūnasiš giedro dangaus. Nezinojau kur dėtis iš laimės, nežinojimo. Paprasčiausiai atsipalaidavome,ir viskas išėjo savaime. Kiekvienos mmm atnešdavo depresija. Matyt, reikėjo tik atsipalaidavimo, negalvojimo apie pastojimą, ir štai mano sūnui jau 5 mėnesiai. Mergaitės, linkiu jums visoms tapti  nestuke.gif

thumbup.gif thumbup.gif sveikinam wub.gif va, ką reiškia atsipalaiduoti wub.gif
Atsakyti
#160
o man šiandien visai kvankt........
jau taip noriu būti nėėėėšššššščia, kad nebegaliu daugiau doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo akedite: 25 lapkričio 2007 - 13:16
#161
O man šiandien tikrai labai negera ir labai liūdna verysad.gif Eilinį kartą atkeliavusios mmm jau pagaliau išvedė iš kantrybės. Ai, negaliu rašyt..........................................................
Atsakyti
#162
QUOTE(agnesse @ 2007 11 25, 14:52)
O man šiandien tikrai labai negera ir labai liūdna verysad.gif Eilinį kartą atkeliavusios mmm jau pagaliau išvedė iš kantrybės. Ai, negaliu rašyt..........................................................


agnesse, mieloji, ne kokia iš manęs šiandien guodėja, nes pačiai stogas važinėjasi........ unsure.gif
bet viltis juk nemiršta niekada...???
be to pilnatis gal dabar dar irgi savo daro...


Atsakyti
#163
Agnesse, gal būt ta maža pertraukėlė planavime ir padarys stebuklą smile.gif Reikia tikėti...

o šiandien ne tau vienai stogas čiuožia doh.gif matyt kalta pilnatis g.gif
Atsakyti
#164
QUOTE(akedite @ 2007 11 25, 15:23)
agnesse, mieloji, ne kokia iš manęs šiandien guodėja, nes pačiai stogas važinėjasi........ unsure.gif
bet viltis juk nemiršta niekada...???
be to pilnatis gal dabar dar irgi savo daro...



QUOTE(Užsispyrėlė @ 2007 11 25, 15:39)
Agnesse, gal būt ta maža pertraukėlė planavime ir padarys stebuklą  smile.gif Reikia tikėti...

o šiandien ne tau vienai stogas čiuožia  doh.gif matyt kalta pilnatis  g.gif

Gerai būtų, kad kalta būtų pilnatis cool.gif , nes taip dar niekada nesijaučiau. Šiaip esu stipri tuo klausimu, jau per tiek laukimo metų apsišarvavau kantrybe, bet šį kartą taip praskydau, kad net pačiai baisu doh.gif Sėdžiu visa užtinus, galva plyšta nuo skausmo, bet jau lengviau ant dūšios.
Man visada pasirado lengviau, kai man nors išsipasakoju, bet ne žodžiu akis į akį, nes tuo metu negaliu pratarti nė žodžio, žodžiai stringa ten kažkur gerklėj. Tai labai džiagiuosi, kad čia yra žmonių, kurie supranta, kurie nesmerks tokios praskydėlės. Man nereikia paguodos, man reikia supratimo. O tai aš galiu gauti tik čia.
Atsakyti
#165
QUOTE(agnesse @ 2007 11 25, 20:25)
Man nereikia paguodos, man reikia supratimo. O tai aš galiu gauti tik čia.


Labai gerai tai suprantu...
pati nemėgstu, kad manęs gailėtųsi...
būtent dėl to niekas iš aplinkinių ir nežino mūsų bėdų...
geriau tegu aplinkai atrodo, kad man viskas gerai...vistiek nepatyręs nesupras... unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo akedite: 25 lapkričio 2007 - 19:42
#166
QUOTE(akedite @ 2007 11 25, 20:41)
Labai gerai tai suprantu...
pati nemėgstu, kad manęs gailėtųsi...
būtent dėl to niekas iš aplinkinių ir nežino mūsų bėdų...
geriau tegu aplinkai atrodo, kad man viskas gerai...vistiek nepatyręs nesupras... unsure.gif

Vat būtent cool.gif
Nors mano bėdas daug kas žino, bet jiems niekada neparodau, kad dėl to kenčiu, nes kai tokie žmonės pradeda guosti, patarinėti, tai norisi jiem į dūdą duoti blush2.gif
Mane palaiko ir palūšti neleidžia dar baisesnės istorijos, pavyzdžiui kaip tavo. Tokiom minutėm sau sakau, negalima taip palūšti,kai eilinį kartą sulauki tų nelabųjų, juk gali būti dar baisiau, neduok dieve, aišku. Galvoju, o kaip tie žmonės tada išgyvena, jiems gi 100 kartų ir dar daugiau turi būti sunku. Tada nusiraminu, kad man ne taip ir blogai. Tik va, ta viltis, tikėjimas tuo metu kažkur pasislepia blush2.gif . Sakau, kad tikiu, kad turėsim tą stebuklėlį, bet jau tuo nelabai pati tikiu. Manau svarbiausias uždavinys dabar susigrąžinti tą viltį ir tikėjimą cool.gif
Atsakyti
#167
agnesse, mieloji, juk dar ne viskas išbandyta.. dar tiek galima nuveikti kelyje link svajonės 4u.gif
neguosiu, bet sakau kaip yra - yra IUI, IVF, ICSI.. daug kelių, daug galimybių.. viskas turi būt gerai, bet kokia kaina 4u.gif laikykis wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Mea: 25 lapkričio 2007 - 21:10
#168
QUOTE(agnesse @ 2007 11 25, 19:25)
Tai labai džiagiuosi, kad čia yra žmonių, kurie supranta, kurie nesmerks tokios praskydėlės. Man nereikia paguodos, man reikia supratimo. O tai aš galiu gauti tik čia.

thumbup.gif thumbup.gif Super pasakei.
Pries 2 sav. patyriau persileidima, ejo 18 sav. maniau sprogsiu is pykcio, is nevilties, skausmo ir t.t. Baisiausia, kai pradejo guosti (suprantu, kad tik gero noredami arba nezinodami ka sakyti) pazistami, sakydami, kad dar bus viskas tvarkoj ir bus dar tu vaiku, arba du jau turi, tai nebaisu. Bet as sito nestumo laukiau 5 metus, vos vos pastojau, laukiausi is kart dvieju ir is manes visa tai ateme, is manes pavoge tikejima.... ir kas man garantuos 100 %, kad as dar turesiu vaika....NIEKAS.
Laimei, palatoje ta ziauriausia diena sutikau moteri, kuri patyre ta pati, be abejo jai linkeciau, kad to butu nepatyrusi, deja.... likimas mums siunte vienoda isbandyma ir kai ji mane surado per SM, bigsmile.gif kaukiau is laimes, kad atsirado zmogus, kuris TIKRAI supranta, ka jauciau , isgyvenau. Cia skyrelyje t.p. smagu, kad yra likimo draugiu, kurios supranta kiekviena "stogelio ciuozima" blush2.gif kiekviena isgyvenima.... wub.gif

Kristute, linkejimai mirksiukas.gif
Atsakyti