Kertelė mūsų sieloms...

NIu gal ir normalu, nes pas ginekologus esu pastovi kliente, nors kiek nueinu tai tiek sako, viskas kaip is vadovelio, jei nepastosi - po pusmecio ateik, nuejau po pusmecio, dabar liepe ateit, atejau dabar - rudeni liepe pasirodyt O laikas bega... Dar planavimui laiko turiu, bet laukimas zudo, nors telieka tik laukti..

O problemos su kraujavimu neaiskios kilmes turiu...Ir buvau pas giniu, tai padare onkocitologini tepineli - geras,istyre, sake siaip viskas tvarkoj, o kodel kraujuoja nezino, o kraujuoja kazkur is giliau, gimdoje... Va jau 3 menuo kai pastoviai per visa cikla teplioja, o si men galiu sakyt, kad net kraujuoja.... Bandysiu kreiptis dabar i V ir M klinika, gal sakau ten gydytojai profesionalai, kazka protingo pasakys, bijau kad neprisizaisciau ir paskui liudnai nesibaigtu

keisk gine ir nelauk nieko kreipkis i normalius gydytojus

*sandriukas*, aišku, čia jau tikrai nebenormalu, būtinai keisk gydytoją

Aciu, bandysiu po svenciu kreiptis

Nemaniau, kad rasysiu kada nors buten cia. VYras daresi spermos tyrima, rezultatai prasti, bet gydytis nenori, nes internete perskaite, kad nepagydoma, ir bando save (ir mane) itikinti, kad jam daugiau vaiku nereikia (turim vaika is mano pirmos santuokos), kita mergaite savaitgaliais atsivezam is vaiku namu. Nejauciu labai didelio noro gimdyti dar viena vaika (man tiktu ir isivaikinti), bet vyras kategoriskai pries. Kadangi pati augau viena, labai noreciau, kad dukra turetu sese ar broli, o pakeisti nieko neiseina. Neisivaizduoju seimos su vienu vaiku, bet jam gerai kaip yra. Gydytis neina, nes as ji "spaudziu". Kartu esam 5 metai. Laikas eina ir toks jausmas, kad paskui bus per velu. Visi pokalbiai apie ivaikinima ir gydymasi baigiasi pykciais, todel nesinori vel ir vel pradeti.

Labai gerai Tave suprantu... su mano MB lygiai tas pats... vis kada nors ir kada nors, gal pribręs kada įvaikinimui, bet kada nors... link pensijos

Na kompromisinis variantas buvo paimti savaitgalias vaikuti, bet atsivezus savaitgaliais nesijaucia, kad jis tavo vaikas. Sunku isaukleti, nes vaiku namuose vienos taisykles, namuose kitos. Snakejau su juo apie tai, bet jam atrodo, kad cia as nesuprantu jo ir prisigalvoju nesamoniu.

Labai senai cia uzeinu....paskaitau...tik rasyti nebuvo drasos..o gal seip esu baile...Ir ta akimirka,taip gera buna..jauciu kad ne viena esu..Tik kazkaip skaityti smagu,jus tokios stiprios..turit jegu..suklumpat ir vel kylat....o as jau nebe...pavargau kogero nuo tokio gyvenimo..pavargau kas ryta atsikelti viena...vaikscioti po tuscius namus,ziureti i vis dar stovincias musu vestuviu nuotraukas....Rodos tai buvo taip nesenai....Buvom laimingi...
Juk pazinojom vienas kita nuo vaikystes....6m draugystes.....4m santuokoj....O ir ta beda-kad negalim susilaukti naturaliai vaikuciu..atrode ne tokia jau ir baisi...Abu dirbom...pajamos buvo nemazos,todel reikejo tik apsispresti....Jis viska suprato,labai palaike tada kai tai suzinojom..tik jo deka galbut jauciausi dar ne tokia"tuscia".......Po santuokos praejus 3.5m pradejom tyrimus darytis..jis kartojo kad jau laikas butu mums apie vaikeli pagalvot...Gal as kazkaip stabdziau..nes bijojau..
Maciau jo meiles kupinas akis,kuriom jis ziurejo i draugu vaikus..man buvo skaudu,kad toks nerealus zmogus kaip jis,turi taip kenteti sale tokios kaip as.....Vaikstant net po parduotuves,jis i vaiku prekes ziuredavo ir kai pamatydavo asaras mano akyse-sakydavo..mes iveiksim viska...nera nieko neimanomo mum..Buvau tokia laiminga...nes zinojau kad jis..yra geriausia ka turiu.....Prasidejo tyrimai..lankymaisi pas daktarus..Jis kaskart mane drasindavo..visada kartu vaziuodavo....Buvo nerealu matyti jo troskimu spindincias akis...ta drasa kure jis dege-mane skatino kas kart vis labiau..ir labiau ......Atrode kad tai mus dar tvirciau susaite..net sunku pasakyti,ka jauciau...
Ir kas pasakys kodel....Jam uzteko tik 1 saw nuo tos pradzios.....ir stai jau 4men kaip jis gyvena su kita.....As nesuprantu niekaip kodel???Juk tik vienas tyrimas jam buvo paimtas,kurio atsakimo jis net nesulauke.....Zinau-ji jau kogero buvo senai .....Bet kodel mane sitaip zlugdyti...kam tos viltys..tie daktarai...ir tos pasakos..Juk man ne 15m...Ar as tokia bloga-kad turiu taip kenteti....nebenoriu keltis rite..ir uzmigti nebenoriu vakare...Juk tai ka kuriau tiek metu....dingo nzn kur....Ir nzn ko griebtis..kaip gyventi,kai jau atrodo gyvenimas buvo aiskus...ir stai.....
Labai jusu atsiprasau,tiesiog nera daugiau su kuo kalbeti...Nepykit....
Jums visoms linkiu sekmes!!!Jus vertos geriausio!!!

Kartais gyvenime taip nutinka, kad nežinai kas laukia rytoj . Tiesiog atėjo ta diena, kai jis apsisprendė. Ir čia jau sakyčiau nesusiję su gydymo pradžia. Tokie sprendimai ateina per laiką. Tiesiog pasimaišė ji...ir nublanko žmogui viskas...
Tu tikrai nesi bloga ir kentėsi ne amžinai . Dabar skaudu, sunku, bet su laiku praeis. Niekas nežino kaip susiklostys gyvenimas. Visi jį kuria gražų ir tikisi laimingos senatvės, bet gyvenime yra kaip yra .
Parašiau tiesiai ir neguodžiančiai . Suprantu tave ir palaikau .
P.s. ačiū Dievui, kad aš dar keltis ir užmigt noriu, tik maistas nelenda

Bet kaip įvykiai rodo, po kažkiek laiko jiems protas dažniausiai grįžta, ale po laiko dažnai.

labas
o aš manau, kad jis tiesiog paprasčiausiai žmogiškai - " vyriškai " išsigando............
nekaltink savęs, jokiu būdu, žinau, kad norisi, bet tu dėl to nekalta, tokias iškilusias klūtis spręsti dviem žmonėm, arba jie nori kartu susilaukti vaikų, arba ne, o tada stručio politika, kartais taip atsitnka, deja........
pamenu, kai pačioj pradžioj, po kokių pusės metų, kai nepastojau, kaip aš kaltinau save, kad tai dėl mano kaltės...kodėl - todėl, kad deja, tokia suformuota yra visuomenės nuomonė aplink, kad dažniausiai dėl visko kalta būna moteris........bet juk tai visiška nesąmonė......
šiandien žinau, kad aš esu visiškai sveika ir galiu pastoti bet kada,
bet.....problemos vyriškos.........
laikykis ir negraužk savęs, dar viskas gali labai pasikeisti
stiprybės

Sveikutes
Merginos, norejau paklausti: ar jusu vyrai palaiko jus po vaikelio praradimo?
Man rytoj bus 4 savaites, kaip padare abrazija. Pirma savaite vyras labai-labai palaike, zliumbem kartu kartu bandeme prasiblaskyti...viska dareme kartu. O dabar jis tolsta nuo manes man taip atrodo, kai vel uzeina vakarinis verkimas, jis klausia ko verkiu...nejaugi neaisku? Gal vyrams lengviau uzsimirsti, ar jie tik daro vaizda, kad mums butu lengviau issikapstyti?