
Saule3, manau tai geras ženklas

QUOTE(speranza @ 2007 07 29, 19:13)
turbut dauguma, kurie neturi vaikų turi kokį nors gyvūną.. Jį mylį, globoja....
Man teko "laimė" pamatyt, kaip atimama gyvybė.....
....mb turėjo nuvežt savo tėvus į laidotuves, o aš su jo sesers dukra likom prižiūrėt ūkį...Na ūkis neddelis tai susitvarkėm..... ta vat, ramiai sau sėdim žiūrim serialą kažkokį, staiga pralekia kažkokai mašina ( pro langą keliukas matosi) ir netrukus įlekia į trobą kažkoks diedas... aš persigandus visa, nu nesmagu, gi ne savo troboj esi, paklausė ar netrūksta šunų.. pažiūrėjau, abu savo vietoj, sakau ne... tai jis apsisuko ir nuėjo link mašinos.... Žiūriu.,kad jis nuo to keliuko į pievą įvairavo (priešais namo langus), išlipęs išsitraukė medžioklinį šautuvą... staiga šūvis.... aš apmirus stovėjau prie lango... nenorėjau patikėt kad ėmė ir nušovė šunį.... taip paprastai.... aišku, savotiškai užpsichavau tai ir dukterėčia pradėjo psichuot...
kiek vėliau, ėjom pavedžiot šunis, ko gero bobiško smalsumo vedama ėjau žiūrėti ar tikrai nušovė.. o gal ne.. Deja, taip..... Gražus šuva, toks juodas su rudu atspalviu.... gulėjo ant šono prasižiojęs o pro snukį kraujas su seilėm išsilejęs....
gan ilgai dvejojau eit užkast, ar palikt taip kaip yra....
vis dėl to ėjau... vienuoliktą valandą vakaro.... pavedžiojau dar kartą šunis, pasiemiau "šiupelį" iš daržnės ir nuėjau.... Dabar suprantu tėtį, ką jis turėjo išgyvent, kai kasė duobę savam šuniui... o aš kasiau duobę kažkieno šunėkui.... žiauriai sunku buvo, juk aš miestėtė, nepratus kastuvu mosikuot...... kiek sugebėjau tiek iškasiau duobę... ko gero sunkiausia buvo tą šunį įritinti į duobę, atsiprašinėjau, meldžiaus ir keikiau Dievą.... aišku, iš manęs duobaksė prasta, bet kiek sugebėjau tiek... žinot, tas vaizdas kai pradėjau mest žemes ant to šuns ir iš po žemių krūvos matėsi jo snukis išsikišęs.... nu siaubo filmas.... šiaip ne taip kaukdama "palaidojau" nabagą ir ėjau atgalios..... visa tai nieko palyginus su tuo kaip po to pasijutau.... man grįžus į kiemą ( šunys aplojo mane kaip svetimą, nors turėjo pažint iš tokio atstumo), vienas šunėkas iškart į būdą, o kitas lyg norėjo dėmėsio, bet užteko ištiest ranką kuria čiupinėjau mirusį šunį, iškart apsisuko ir nulindo kuo toliau... ir abu inkštė taip gailai....o aš stovėjau kaip kokia mulkė, lyg būčiau nužudžius tą šunėką......
jau kažkiek atsigavau, ir kažkiek guodžiu save kad tik aš temačiau..... o įsivaizduokit jei mažas vaikas būtų matęs kaip nušaunamas šuo? Kaip su vyru liūdnai pajuokavom, aiškini vaikui kad reikia mylėt gyvūnus, negalima jų skriaust o kažkas ima ir nušauna po langais kone.... ar norėtumėt tai pamatyt? ar kad jūsų vaikas tai pamatytų?
Man teko "laimė" pamatyt, kaip atimama gyvybė.....
....mb turėjo nuvežt savo tėvus į laidotuves, o aš su jo sesers dukra likom prižiūrėt ūkį...Na ūkis neddelis tai susitvarkėm..... ta vat, ramiai sau sėdim žiūrim serialą kažkokį, staiga pralekia kažkokai mašina ( pro langą keliukas matosi) ir netrukus įlekia į trobą kažkoks diedas... aš persigandus visa, nu nesmagu, gi ne savo troboj esi, paklausė ar netrūksta šunų.. pažiūrėjau, abu savo vietoj, sakau ne... tai jis apsisuko ir nuėjo link mašinos.... Žiūriu.,kad jis nuo to keliuko į pievą įvairavo (priešais namo langus), išlipęs išsitraukė medžioklinį šautuvą... staiga šūvis.... aš apmirus stovėjau prie lango... nenorėjau patikėt kad ėmė ir nušovė šunį.... taip paprastai.... aišku, savotiškai užpsichavau tai ir dukterėčia pradėjo psichuot...
kiek vėliau, ėjom pavedžiot šunis, ko gero bobiško smalsumo vedama ėjau žiūrėti ar tikrai nušovė.. o gal ne.. Deja, taip..... Gražus šuva, toks juodas su rudu atspalviu.... gulėjo ant šono prasižiojęs o pro snukį kraujas su seilėm išsilejęs....
gan ilgai dvejojau eit užkast, ar palikt taip kaip yra....
vis dėl to ėjau... vienuoliktą valandą vakaro.... pavedžiojau dar kartą šunis, pasiemiau "šiupelį" iš daržnės ir nuėjau.... Dabar suprantu tėtį, ką jis turėjo išgyvent, kai kasė duobę savam šuniui... o aš kasiau duobę kažkieno šunėkui.... žiauriai sunku buvo, juk aš miestėtė, nepratus kastuvu mosikuot...... kiek sugebėjau tiek iškasiau duobę... ko gero sunkiausia buvo tą šunį įritinti į duobę, atsiprašinėjau, meldžiaus ir keikiau Dievą.... aišku, iš manęs duobaksė prasta, bet kiek sugebėjau tiek... žinot, tas vaizdas kai pradėjau mest žemes ant to šuns ir iš po žemių krūvos matėsi jo snukis išsikišęs.... nu siaubo filmas.... šiaip ne taip kaukdama "palaidojau" nabagą ir ėjau atgalios..... visa tai nieko palyginus su tuo kaip po to pasijutau.... man grįžus į kiemą ( šunys aplojo mane kaip svetimą, nors turėjo pažint iš tokio atstumo), vienas šunėkas iškart į būdą, o kitas lyg norėjo dėmėsio, bet užteko ištiest ranką kuria čiupinėjau mirusį šunį, iškart apsisuko ir nulindo kuo toliau... ir abu inkštė taip gailai....o aš stovėjau kaip kokia mulkė, lyg būčiau nužudžius tą šunėką......
jau kažkiek atsigavau, ir kažkiek guodžiu save kad tik aš temačiau..... o įsivaizduokit jei mažas vaikas būtų matęs kaip nušaunamas šuo? Kaip su vyru liūdnai pajuokavom, aiškini vaikui kad reikia mylėt gyvūnus, negalima jų skriaust o kažkas ima ir nušauna po langais kone.... ar norėtumėt tai pamatyt? ar kad jūsų vaikas tai pamatytų?
Siaubas

Speranza, neliūdėk labai.... gyvenimas dryžuotas, tik juodos juostos platesnės
Reiks pagerti greitu metu

Reiks pagerti greitu metu



QUOTE(Pelargonija @ 2008 07 15, 13:34)
Speranza, neliūdėk labai.... gyvenimas dryžuotas, tik juodos juostos platesnės
Reiks pagerti greitu metu


Reiks pagerti greitu metu



nu ką aš daryčiau be Tavęs

labai tikiuos, kad ta juoda juosta greitu laiku pavirs jei ne į baltą, tai nors į šviesiai pilką

Gryztu i savo kiema
Nakvisa parvijo
Kaip bebutu liudna, jauciu, tuoj turesiu rinktis - vyra ar svajone
Noreciau jusu nuomoniu ar patarimu
Kartu men beveik 4m,gyvenam nesusituoke, abiem tai antras bandymas rasti laime.
Dabar situacija tokia, kad yra vyriskos vaisingumo problemos ir belieka tik bandyti IVF ir gal su ICSI. Aisku, suprantat, kaip noriu vaikelio, pavargau laukti, kenteti, esu bet kam pasiryzusi, be to jau 30m perkopiau. Beda tame, kad jis nenori taip bandyti pradeti vaikeli ir atsisako pradeti taupyti tam pinigelius... Tai turi buti abieju bendras tikslo siekimas. Viena as siam lauke ne karys. Jis turi vaika is pirmos santuokos, tai gal del to tas vaikelio troskimas nera toks, kad galetu per ugni ir vandeni eiti
Siaip gyvenime, kaip ir kiekvienoj seimoj, visko buna - ir dziugiu ir liudnu akimirku. Bet kuo toliau tuo itampa del tos problemos dideja, barniai ir blogos nuotaikos dazneja. Ne karta diskutavom apie tai, kaip toliau gyventi, tai jis siulo likti tik draugais, kad as galeciau sutikti kita, su kurio buciau laiminga ir gal naturaliai susilaukciau vaiku... Jis gana ambicingas, tik daznai jo kalbos ir lieka kalbomis ir matosi, kad niekur jis kraustytis nesiruosia
Sunkiausia, kad ir kaip bebutu, as ji myliu ir jis neabejingas, bet tokioj savigrauzoj ir liudesy jau per sunku gyventi...
Tai ir nebezinau, ka pasirinkti - ar gyventi su tokiu vyru, koki turiu, ir bandyti laidoti vilti, kad kada susilauksim vaikelio ar bandyti paciai deti taska ir leistis i nezinomybe - gal kada kazkur sutiksiu kita, su kuriuo gal susilauksim vaiku
Tai tiek...
Istikruju, tai pavargau saves gaileti, stoveti vietoj, noriu kazka daryti, tik niekaip neisirenku ka

Kaip bebutu liudna, jauciu, tuoj turesiu rinktis - vyra ar svajone

Noreciau jusu nuomoniu ar patarimu

Kartu men beveik 4m,gyvenam nesusituoke, abiem tai antras bandymas rasti laime.
Dabar situacija tokia, kad yra vyriskos vaisingumo problemos ir belieka tik bandyti IVF ir gal su ICSI. Aisku, suprantat, kaip noriu vaikelio, pavargau laukti, kenteti, esu bet kam pasiryzusi, be to jau 30m perkopiau. Beda tame, kad jis nenori taip bandyti pradeti vaikeli ir atsisako pradeti taupyti tam pinigelius... Tai turi buti abieju bendras tikslo siekimas. Viena as siam lauke ne karys. Jis turi vaika is pirmos santuokos, tai gal del to tas vaikelio troskimas nera toks, kad galetu per ugni ir vandeni eiti

Siaip gyvenime, kaip ir kiekvienoj seimoj, visko buna - ir dziugiu ir liudnu akimirku. Bet kuo toliau tuo itampa del tos problemos dideja, barniai ir blogos nuotaikos dazneja. Ne karta diskutavom apie tai, kaip toliau gyventi, tai jis siulo likti tik draugais, kad as galeciau sutikti kita, su kurio buciau laiminga ir gal naturaliai susilaukciau vaiku... Jis gana ambicingas, tik daznai jo kalbos ir lieka kalbomis ir matosi, kad niekur jis kraustytis nesiruosia
Sunkiausia, kad ir kaip bebutu, as ji myliu ir jis neabejingas, bet tokioj savigrauzoj ir liudesy jau per sunku gyventi...
Tai ir nebezinau, ka pasirinkti - ar gyventi su tokiu vyru, koki turiu, ir bandyti laidoti vilti, kad kada susilauksim vaikelio ar bandyti paciai deti taska ir leistis i nezinomybe - gal kada kazkur sutiksiu kita, su kuriuo gal susilauksim vaiku
Tai tiek...

Istikruju, tai pavargau saves gaileti, stoveti vietoj, noriu kazka daryti, tik niekaip neisirenku ka

QUOTE(Relaks @ 2008 07 15, 16:51)
Gryztu i savo kiema
Nakvisa parvijo
Kaip bebutu liudna, jauciu, tuoj turesiu rinktis - vyra ar svajone
Noreciau jusu nuomoniu ar patarimu
Kartu men beveik 4m,gyvenam nesusituoke, abiem tai antras bandymas rasti laime.
Dabar situacija tokia, kad yra vyriskos vaisingumo problemos ir belieka tik bandyti IVF ir gal su ICSI. Aisku, suprantat, kaip noriu vaikelio, pavargau laukti, kenteti, esu bet kam pasiryzusi, be to jau 30m perkopiau. Beda tame, kad jis nenori taip bandyti pradeti vaikeli ir atsisako pradeti taupyti tam pinigelius... Tai turi buti abieju bendras tikslo siekimas. Viena as siam lauke ne karys. Jis turi vaika is pirmos santuokos, tai gal del to tas vaikelio troskimas nera toks, kad galetu per ugni ir vandeni eiti
Siaip gyvenime, kaip ir kiekvienoj seimoj, visko buna - ir dziugiu ir liudnu akimirku. Bet kuo toliau tuo itampa del tos problemos dideja, barniai ir blogos nuotaikos dazneja. Ne karta diskutavom apie tai, kaip toliau gyventi, tai jis siulo likti tik draugais, kad as galeciau sutikti kita, su kurio buciau laiminga ir gal naturaliai susilaukciau vaiku... Jis gana ambicingas, tik daznai jo kalbos ir lieka kalbomis ir matosi, kad niekur jis kraustytis nesiruosia
Sunkiausia, kad ir kaip bebutu, as ji myliu ir jis neabejingas, bet tokioj savigrauzoj ir liudesy jau per sunku gyventi...
Tai ir nebezinau, ka pasirinkti - ar gyventi su tokiu vyru, koki turiu, ir bandyti laidoti vilti, kad kada susilauksim vaikelio ar bandyti paciai deti taska ir leistis i nezinomybe - gal kada kazkur sutiksiu kita, su kuriuo gal susilauksim vaiku
Tai tiek...
Istikruju, tai pavargau saves gaileti, stoveti vietoj, noriu kazka daryti, tik niekaip neisirenku ka

Kaip bebutu liudna, jauciu, tuoj turesiu rinktis - vyra ar svajone

Noreciau jusu nuomoniu ar patarimu

Kartu men beveik 4m,gyvenam nesusituoke, abiem tai antras bandymas rasti laime.
Dabar situacija tokia, kad yra vyriskos vaisingumo problemos ir belieka tik bandyti IVF ir gal su ICSI. Aisku, suprantat, kaip noriu vaikelio, pavargau laukti, kenteti, esu bet kam pasiryzusi, be to jau 30m perkopiau. Beda tame, kad jis nenori taip bandyti pradeti vaikeli ir atsisako pradeti taupyti tam pinigelius... Tai turi buti abieju bendras tikslo siekimas. Viena as siam lauke ne karys. Jis turi vaika is pirmos santuokos, tai gal del to tas vaikelio troskimas nera toks, kad galetu per ugni ir vandeni eiti

Siaip gyvenime, kaip ir kiekvienoj seimoj, visko buna - ir dziugiu ir liudnu akimirku. Bet kuo toliau tuo itampa del tos problemos dideja, barniai ir blogos nuotaikos dazneja. Ne karta diskutavom apie tai, kaip toliau gyventi, tai jis siulo likti tik draugais, kad as galeciau sutikti kita, su kurio buciau laiminga ir gal naturaliai susilaukciau vaiku... Jis gana ambicingas, tik daznai jo kalbos ir lieka kalbomis ir matosi, kad niekur jis kraustytis nesiruosia
Sunkiausia, kad ir kaip bebutu, as ji myliu ir jis neabejingas, bet tokioj savigrauzoj ir liudesy jau per sunku gyventi...
Tai ir nebezinau, ka pasirinkti - ar gyventi su tokiu vyru, koki turiu, ir bandyti laidoti vilti, kad kada susilauksim vaikelio ar bandyti paciai deti taska ir leistis i nezinomybe - gal kada kazkur sutiksiu kita, su kuriuo gal susilauksim vaiku
Tai tiek...

Istikruju, tai pavargau saves gaileti, stoveti vietoj, noriu kazka daryti, tik niekaip neisirenku ka

Aš tai bloga patarėja, bet man vyrai lieka vyrais, o va galimybė susilaukti vaiko yra tik kartą gyvenime, kad paskui nebūtų vėlu tiems vaikams ir netektų gailėtis. Ir pati labai bijočiau atsidurti tokioj situacijoj kai ne duok dieve tektų visvien skirtis su vyru dėl tam tikrų ar kitų priežasčių kaip dažnai būna, o aš taip ir likčiau ir be vaikų ir be vyro

QUOTE(Relaks @ 2008 07 15, 15:51)
Aš neparvijau, tik ten nemaža dalis kvaksinčių vištų, kurios įsitikinusios, kad jau DA - tai 100 % garantija, kad nieščia.
Pasikartosiu (atsiprašau, kad dabar bus labai grubiai ir labai piktai) - imčiau diedą už kiaušų, užknisa, kai pradeda myžčioti ir trydalioti vidury kelio. Neturi pinigų - tegul pradeda kas mėnesį į bendrą sąskaitą pervedinėti pinigus. Po 100 litų tikrai nenubiednės, mažiau pragers. Nenori taupyti, per sunku - tegul ima paskolą. Siūlo likti draugais - tegul kraustosi nahrien, tavo naujam draugui reikės vietos, o be to jei tai bus ir tėvelis, tai jis tuo labiau maišys.
Galbūt, kai pasakysi, jam kelis galimus variantus, pradės mastyti, o ne sysioti į batą?

QUOTE(Nakviša @ 2008 07 15, 17:06)
Aš neparvijau, tik ten nemaža dalis kvaksinčių vištų, kurios įsitikinusios, kad jau DA - tai 100 % garantija, kad nieščia.
Pasikartosiu (atsiprašau, kad dabar bus labai grubiai ir labai piktai) - imčiau diedą už kiaušų, užknisa, kai pradeda myžčioti ir trydalioti vidury kelio. Neturi pinigų - tegul pradeda kas mėnesį į bendrą sąskaitą pervedinėti pinigus. Po 100 litų tikrai nenubiednės, mažiau pragers. Nenori taupyti, per sunku - tegul ima paskolą. Siūlo likti draugais - tegul kraustosi nahrien, tavo naujam draugui reikės vietos, o be to jei tai bus ir tėvelis, tai jis tuo labiau maišys.
Galbūt, kai pasakysi, jam kelis galimus variantus, pradės mastyti, o ne sysioti į batą?
Pasikartosiu (atsiprašau, kad dabar bus labai grubiai ir labai piktai) - imčiau diedą už kiaušų, užknisa, kai pradeda myžčioti ir trydalioti vidury kelio. Neturi pinigų - tegul pradeda kas mėnesį į bendrą sąskaitą pervedinėti pinigus. Po 100 litų tikrai nenubiednės, mažiau pragers. Nenori taupyti, per sunku - tegul ima paskolą. Siūlo likti draugais - tegul kraustosi nahrien, tavo naujam draugui reikės vietos, o be to jei tai bus ir tėvelis, tai jis tuo labiau maišys.
Galbūt, kai pasakysi, jam kelis galimus variantus, pradės mastyti, o ne sysioti į batą?



Papildyta:
QUOTE(Singerita @ 2008 07 15, 17:00)
Aš tai bloga patarėja, bet man vyrai lieka vyrais, o va galimybė susilaukti vaiko yra tik kartą gyvenime, kad paskui nebūtų vėlu tiems vaikams ir netektų gailėtis. Ir pati labai bijočiau atsidurti tokioj situacijoj kai ne duok dieve tektų visvien skirtis su vyru dėl tam tikrų ar kitų priežasčių kaip dažnai būna, o aš taip ir likčiau ir be vaikų ir be vyro
Deja už ateitį nei vienas negarantuotas. Nesupykit už mano nuomonę kam ji nepriimtina.


Turbut tas ir vercia mane kazka galvoti ir daryti, kad viena diena gali ma likti bisai be nieko

QUOTE(Relaks @ 2008 07 15, 16:12)


Galiu pamokyt

Pirma susirašai monologą, po to susirašai (pažinodamą jį) galimus argumentus "prieš". Atstistoji prieš veidrodį ir treniruojies - veido išraišką, intonaciją, kūno judesius, akių žvilgsnį. O po to kokį vakarą iš anksto informuoji, kad turėsite rimtą pakolbį, kad reikia galų gale kažkokius judesius daryti.

Oi, Nakviša, pralinksminai
Aš dabar tokiuose pačiuose apmąstymuose, kaip ir Relaks
Ot, didžiausia problema pačiai su savim susitarti
Iš šalies viskas daug aiškiau atrodo
Bet stengiuosi neprarasti jumoro jausmo

Aš dabar tokiuose pačiuose apmąstymuose, kaip ir Relaks



Bet stengiuosi neprarasti jumoro jausmo

QUOTE(Pelargonija @ 2008 07 15, 16:24)
Aš piktas, bet ne todėl, kad mano vardas Keksas, todėl, kad aš patelė... Kai taip tai:"Keksas, Keksas.." O patys..
QUOTE(Pelargonija @ 2008 07 15, 16:24)
Aš dabar tokiuose pačiuose apmąstymuose, kaip ir Relaks
Ot, didžiausia problema pačiai su savim susitarti
Iš šalies viskas daug aiškiau atrodo
Bet stengiuosi neprarasti jumoro jausmo



Bet stengiuosi neprarasti jumoro jausmo

Realiai aš visada tikiuosi, kad pas juos gal įsijungs tam tikras tubleris, kuris atsakingas už smegenų veiklą ir pradės galvoti ką jie daro. Na negali gi būti tokie beviltiški suobriai. Nesilaiko kažkokių teologinių dogmų, kas jiems neleidžia atlikti DA. Šiaip gi - užsisipyrė kaip ilgaausiai gyviai ir stovi.
