Įkraunama...
Įkraunama...

Kertelė mūsų sieloms...

Na pas mane tai nelinksmos naujienos verysad.gif

Nereikalingi man pasirodo nei laparaskopija, nei hiteroskopija, nei dar ten kas ką siūlytė. Kitas specialistas pasakė, kad šie tyrimai tikrai nepadės rasti nepastojimo priežasties. Tarp kitko visos jūsų vardintos problemos tikrai matosi echoskopu. Pvz. polipus įtarti galima iš gleivinės vaizdo. Man sakė galiu daryti nors ir tris laparaskopijas jokių polipų ten nėra.

O liūdniausia, kad pasiūlė pamastyti apie tai, kad jau laikas sustoti ir galvoti apie alternatyvius variantus. Po tiek IVF ir su tokiais gerais embrionais tikimybė pastoti sumažėjo iki 10 proc. ir greičiausiai yra tokia gili genetinė problema, kurios Lietuvoje tikrai niekas neįvardins ir nesuras. verysad.gif Va jums ir nenuleisk rankų doh.gif
Nors man geriau teisybė, nei beprasmis organizmo ir nervų alinimas, kad tik pinigus ištraukti. g.gif
Atsakyti
Sh............. tikrai.Tikrai labai sudetinga.Stiprybes,Leta.
Atsakyti
O kokia nors 4 stadijos endometrioze negali trukdyti?
Nors cia jau gal siknoj smegenu ieskom...atsiprasau...
Atsakyti
O ar jau tyretes pas genetikus? Gal tada ne Lietuvoje tai daryti?

QUOTE(Leta7 @ 2007 07 25, 16:48)
ir greičiausiai yra tokia gili genetinė problema, kurios Lietuvoje tikrai niekas neįvardins ir nesuras. verysad.gif

Atsakyti
Leta, užjaučiu schmoll.gif

Jei ne finansai, galėtume išbandyti dar daugiau, bet...
suprantu tave, labai labai skaudžios ir jautrios šios problemos...

Matau, kad Leta išsiregistravo, mano mintys taip pat sukasi apie tai, vos kenčiu dar verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(gintarija @ 2007 07 25, 22:29)
Matau, kad Leta išsiregistravo, mano mintys taip pat sukasi apie tai, vos kenčiu dar  verysad.gif


Tik nesugalvok blink.gif Ką aš be tavęs darysiu, kam verkšlensiu ir nervus gadinsiu? smile.gif Neišeik wub.gif wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Mirėja: 25 liepos 2007 - 21:51
QUOTE(gintarija @ 2007 07 25, 20:29)
Matau, kad Leta išsiregistravo, mano mintys taip pat sukasi apie tai, vos kenčiu dar  verysad.gif

verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(gintarija @ 2007 07 25, 22:29)
Matau, kad Leta išsiregistravo, mano mintys taip pat sukasi apie tai, vos kenčiu dar  verysad.gif


Labai liūdna verysad.gif Tikiu, kad Leta suras sprendimą ir sugrįš kada nors pasipasakot kaip sekasi...
Atsakyti
QUOTE(Aga @ 2007 07 19, 12:46)
Gal ką privers susimąstyti g.gif

Gyvenimas toks trumpas! Perskaitykite, tai teužims pora minučių, bet tai jums patiems tik į gera! Mažutėlis pasakojimas, kuris privers jus pamąstyti.
......................................


Nu blin.... apsižliumbiau.
Kiek šiame forume skausmo.... ir kartais džiaugsmo (netgi gana dažnai)..... Vis noriu mesti viską, nebelįsti, neskaityti, nebedraskyti širdies, bet ir vėl pradeda rūpėti, kaip meginoms sekasi.................
Sėkmės visoms 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Mirėja @ 2007 07 25, 21:50)
Tik nesugalvok  blink.gif Ką aš be tavęs darysiu, kam verkšlensiu ir nervus gadinsiu?  smile.gif  Neišeik  wub.gif  wub.gif


Suprantu, susidraugavome, draugų palikti negalima blush2.gif
Stengsiuosi susitvarkyti su savo jausmais ir visko per daug nesureikšminti.

Atsakyti
sorry,kad isikisiu,bet as is supermamos turbut negaleciau issiregistruoti schmoll.gif lankausi cia po kelis kartus per diena,aisku,as tiek daug nepatyriau,kaip Leta,man darys "tik" 3IUI...laukiu jo,bet nebijau taip,kaip bijojau tu dvieju buvusiu ir manau,kad bus lengviau net nesekmes atveju...as irgi liudziu,kai kazkam is mergaiciu nepasiseka ir dziaugiuosi kiekviene jusu sekme,kaip kad dziaugciausi del savo sekmes...visosjus cia esancios man suteikiat stiprybes,o jusu atkaklus siekimas tikslo neleidzia sustot ir man...dabar zinau,ko man truko,kai po kiekvieno nepasisekusio IUI zliumdavau po kelias valandas...o sunkiausia budavo tai,kad niekas manes nesuprasdavo ir negaledavo paguost taip kaip jus galit,nes jie to NEPATYRE...ir niekas to nesupras,as net savo mamai kazkada verkdama parasiau zinute,pasakyt jai buvo sunku,kad ji nors ir mano mama,bet jai to nebuvo ir ji manes negali suprasti,ji svajojo apie vaikucius ir jos svajones pildesi,o manosios dar stovi vietoje,nors atiduociau bet ka,kad jos taptu realybe...ir kai kas bando man sakyt,kad IUI ir IVF tik pinigu ir sveikatos svaistymas,atsakau,jog nieko nedarydama as isproteciau,beje,kol cia nebuvau prisiregistravusi,tai sakiau,jog IVF niekada nedarysiu,nes per brangu ir mazai sansu pastot,isvaziavau i uzsieni uzsidirbt butui ir dar keliems IUI,bet radau SUPERMAMA ir mano planai pasimirso,dabar susiplanavau vaziuot savo 3IUI,veliau,jei reikes,darysiu ir likusiasIUI ir IVF,viska,ka reikes,kad sulaukciau savo stebuklo,kaip jus jo sulaukiat,tik labai tikedamos ir eidamos i prieki ir nesekmes atveju zinau,kad turiu JUS,kad galiu cia issikalbet ir pasiguosti,to man labiausiai truko,ACIU jums,kad esat wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
turbut dauguma, kurie neturi vaikų turi kokį nors gyvūną.. Jį mylį, globoja....
Man teko "laimė" pamatyt, kaip atimama gyvybė.....
....mb turėjo nuvežt savo tėvus į laidotuves, o aš su jo sesers dukra likom prižiūrėt ūkį...Na ūkis neddelis tai susitvarkėm..... ta vat, ramiai sau sėdim žiūrim serialą kažkokį, staiga pralekia kažkokai mašina ( pro langą keliukas matosi) ir netrukus įlekia į trobą kažkoks diedas... aš persigandus visa, nu nesmagu, gi ne savo troboj esi, paklausė ar netrūksta šunų.. pažiūrėjau, abu savo vietoj, sakau ne... tai jis apsisuko ir nuėjo link mašinos.... Žiūriu.,kad jis nuo to keliuko į pievą įvairavo (priešais namo langus), išlipęs išsitraukė medžioklinį šautuvą... staiga šūvis.... aš apmirus stovėjau prie lango... nenorėjau patikėt kad ėmė ir nušovė šunį.... taip paprastai.... aišku, savotiškai užpsichavau tai ir dukterėčia pradėjo psichuot...
kiek vėliau, ėjom pavedžiot šunis, ko gero bobiško smalsumo vedama ėjau žiūrėti ar tikrai nušovė.. o gal ne.. Deja, taip..... Gražus šuva, toks juodas su rudu atspalviu.... gulėjo ant šono prasižiojęs o pro snukį kraujas su seilėm išsilejęs....
gan ilgai dvejojau eit užkast, ar palikt taip kaip yra....
vis dėl to ėjau... vienuoliktą valandą vakaro.... pavedžiojau dar kartą šunis, pasiemiau "šiupelį" iš daržnės ir nuėjau.... Dabar suprantu tėtį, ką jis turėjo išgyvent, kai kasė duobę savam šuniui... o aš kasiau duobę kažkieno šunėkui.... žiauriai sunku buvo, juk aš miestėtė, nepratus kastuvu mosikuot...... kiek sugebėjau tiek iškasiau duobę... ko gero sunkiausia buvo tą šunį įritinti į duobę, atsiprašinėjau, meldžiaus ir keikiau Dievą.... aišku, iš manęs duobaksė prasta, bet kiek sugebėjau tiek... žinot, tas vaizdas kai pradėjau mest žemes ant to šuns ir iš po žemių krūvos matėsi jo snukis išsikišęs.... nu siaubo filmas.... šiaip ne taip kaukdama "palaidojau" nabagą ir ėjau atgalios..... visa tai nieko palyginus su tuo kaip po to pasijutau.... man grįžus į kiemą ( šunys aplojo mane kaip svetimą, nors turėjo pažint iš tokio atstumo), vienas šunėkas iškart į būdą, o kitas lyg norėjo dėmėsio, bet užteko ištiest ranką kuria čiupinėjau mirusį šunį, iškart apsisuko ir nulindo kuo toliau... ir abu inkštė taip gailai....o aš stovėjau kaip kokia mulkė, lyg būčiau nužudžius tą šunėką......
jau kažkiek atsigavau, ir kažkiek guodžiu save kad tik aš temačiau..... o įsivaizduokit jei mažas vaikas būtų matęs kaip nušaunamas šuo? Kaip su vyru liūdnai pajuokavom, aiškini vaikui kad reikia mylėt gyvūnus, negalima jų skriaust o kažkas ima ir nušauna po langais kone.... ar norėtumėt tai pamatyt? ar kad jūsų vaikas tai pamatytų?
Atsakyti