QUOTE(vaižgantė @ 2009 04 13, 22:02)
Mano šešiametė dukra vis dar su manim miega...Galvoju leisti tai iki pirmosios klasės...
nebutinai iki pirmos klases. Siulyciau leisti miegoti iki sesiolikos metu
nebutinai iki pirmos klases. Siulyciau leisti miegoti iki sesiolikos metu
QUOTE(Krisliukas @ 2009 03 23, 17:07)
Dauguma vaiku miega su tevais, nenori iseiti i savo kambari. Vadinais jiem yra toks poreikis, jie jauciasi saugesni, tai kodel mes norime is vaiko ta saugumo jausma atimti? Mes gi juos taip mylime, o norime atimti tai kas musu brangiausiam vaikuciui yra labai labai svarbu, prisiglausti nakti prie mamos ir jaustis saugiu. Juk vaikyste tokai trumpa, akimirksnis ir ji prabega, tegul jie tei musu zvirbliukai dziaugiasi ir buna laimingi. Ateis laikas ir iseis jis pats i ta kambari ir savo lova.
Mūsiškė būdama 2 metukų išėjo į savo kambarį miegoti, bet vis norėdavo kad tėtis šalia gulėtų, o po pusmečio pargryžo pas pus į kambarį ir ne tik į jį, bet ir į mūsų lovą, nors prieštai visada miegojo savojoj. Po to šiaip ne taip prikalbinom gultis į maniežą ir taip miegojom kambary keturiese. O dabar, prieš gerą mėnesį, pati nusprendė, kad savo lovoj miegos ir išėjo ten (aišku pagulėt vis dar atbėga ir pas mus), o kartu ir sesė išriedėjo 
Musiske iki 2 metu miegojo musu kambary, bet savo lovoje. Poto issikrausteme gyventi kitur, tai 2 sav dar pamiegojo savo lovoj, o poto "atsibaste" pas mus i lova 
Aisku blogiau miegasi tryse negu dviese, bet kazkaip su vyru "nesiparinom" visgi taip malonu kai toks stebukliukas guli tarp musu. 
Budavo uzmiega musu lovoj, as ja perkeliu i jos salia stovincia, bet nakti ji vel persirita per mane ir atsigula tarp musu
Nors turejo savo kambari ir savo nauja didele lova, nenorejo eiti ten nieku gyvu. 
O va kai suejo 3 metukai, praktiskai po savaites viena vakara sako, kad eis miegoti i savo lova tik as turiu guleti salia ir turi buti ijungta naktine lempute koridoriuje. Su vyru baisiai nustebome, nu sakom "eik, jeigu nori".Galvojom tik mus "pagasdins" ir viskas
Bet va jau sekmingai 1 menesiuka mes miegame savo lovoje, savo kambaryje , buna kartais pakviecia mane nakti, kad ateiciau. Uzmiegame abi kartu (nes i lova ir as telpu 
), o poto as pereinu pas savo vyreli i musu "guoli"
Nezinau kiek tai tesis, bet kolkas jokiu priekaistu ir pageidavimu gryzti i musu lova nematau
Aisku blogiau miegasi tryse negu dviese, bet kazkaip su vyru "nesiparinom" visgi taip malonu kai toks stebukliukas guli tarp musu. Budavo uzmiega musu lovoj, as ja perkeliu i jos salia stovincia, bet nakti ji vel persirita per mane ir atsigula tarp musu
Nors turejo savo kambari ir savo nauja didele lova, nenorejo eiti ten nieku gyvu. O va kai suejo 3 metukai, praktiskai po savaites viena vakara sako, kad eis miegoti i savo lova tik as turiu guleti salia ir turi buti ijungta naktine lempute koridoriuje. Su vyru baisiai nustebome, nu sakom "eik, jeigu nori".Galvojom tik mus "pagasdins" ir viskas
Bet va jau sekmingai 1 menesiuka mes miegame savo lovoje, savo kambaryje
, buna kartais pakviecia mane nakti, kad ateiciau. Uzmiegame abi kartu (nes i lova ir as telpu ), o poto as pereinu pas savo vyreli i musu "guoli" Nezinau kiek tai tesis, bet kolkas jokiu priekaistu ir pageidavimu gryzti i musu lova nematau
Musu penkiamete vis dar bijo viena uzmigti kambary, reikia prie jos pasedeti ar bent sviesa palikti, kol uzmigs. Padarem klaida gasdindami raganom ir baubais, tai lig siol bijo, ir jokie tikinimai, kad vaiku kambary ju nebuna ar baubai iseje i miska nepadeda. O kai uzmiega - tai be problemu iki ryto. Bet i mamos lova vis tiek kartais pasibelbzia kai mama snaudzia, ir nebegaliu jos isvaryt..
maniškis tik kokia 4 naktis išmiega savo lovoje. Visada ateidavo pas mane, nepadėdavo jokie aiškinimai ar prašymai, o va kažkaip ėmė dabar ir apsivertė, užteko pasakymo, kad tik leliukai miega su mamomis ir viskas, žinoma, rytais daugybė liaupsių už išmiegotą naktį ir viskas. Beje, jam 4 m.
as cia truputi ne i tema, bet viena fakta radau pasveik.lt: "Knarkiantiems nuo 3 iki 6 metų amžiaus vaikams nustatoma daugiau depresijos ir nerimo simptomų, o taip pat dėmesio ar kalbos problemų, teigia Suomijos mokslininkai."
QUOTE(Thora @ 2009 04 20, 11:17)
as cia truputi ne i tema, bet viena fakta radau pasveik.lt: "Knarkiantiems nuo 3 iki 6 metų amžiaus vaikams nustatoma daugiau depresijos ir nerimo simptomų, o taip pat dėmesio ar kalbos problemų, teigia Suomijos mokslininkai."
Bet tai jie gali knarkti nebūtinai dėl psichologinių problemų, pvz. nosies, gerklės ir kt. ar ne?
QUOTE(liepuxs @ 2009 04 18, 15:53)
Musu penkiamete vis dar bijo viena uzmigti kambary, reikia prie jos pasedeti ar bent sviesa palikti, kol uzmigs. Padarem klaida gasdindami raganom ir baubais, tai lig siol bijo, ir jokie tikinimai, kad vaiku kambary ju nebuna ar baubai iseje i miska nepadeda. O kai uzmiega - tai be problemu iki ryto. Bet i mamos lova vis tiek kartais pasibelbzia kai mama snaudzia, ir nebegaliu jos isvaryt..
Manoji irgi pagąsdinta tais baubais, bet nebijo visiškai. Man toks vaizdas, kad ji isvis nieko nebijo. Liepia isjungti šviesą prieš miegą, ateina per visą kambarį iki mūsų tamsoje. Iš viso, kai pas senelius nepasiekia jungiklio, tai užsidaro tamsoje tūlike
O aš dar ir dabar atsimenu, kaip bijojau tamsos, skuosdavau užgesinusi šviesą, kiek kojos neša. Ir nuo ko tai priklauso
Vaikui nevieta tevu lovoje Kadangi tik gimusia pupa guldem y jos lovyte, tai nebuvo ir problemu. Ateina ir y musu lova pasiguosti ir pasiglaustyti, bet atsibunda visuomet savoj lovoj
Kadangi tik gimusia pupa guldem y jos lovyte, tai nebuvo ir problemu. Ateina ir y musu lova pasiguosti ir pasiglaustyti, bet atsibunda visuomet savoj lovoj
Mes savo trimetį vis kalbinom, kad miegotų savo kambary, bet ne pro kur Net į kalbas nesileisdavo, bandydavau migdyti pietų jo kambaryje, tai pagulėdavo keletą minučių ir sakydavo einam namo bet vieną dieną netyčia užmigo savo kambary, tai jam atsibudus mes visi laaaabai juo džiaugėmės ir paklausėm ,,ar toks didelis šaunuolis miegos ir naktį savo kambary", tai nuo tada ir miega savo kambary, tik reikia naktinę lemputę palikti įjungtą. Bet dabar atsirado bėda, kad naktį nusiklojęs anklodę pats neužsikloja, sušala ir kelis kart per naktį mane šaukia, kad apkločiau Na gal kada ir pats išmoks užsikloti?
Net į kalbas nesileisdavo, bandydavau migdyti pietų jo kambaryje, tai pagulėdavo keletą minučių ir sakydavo einam namo bet vieną dieną netyčia užmigo savo kambary, tai jam atsibudus mes visi laaaabai juo džiaugėmės ir paklausėm ,,ar toks didelis šaunuolis miegos ir naktį savo kambary", tai nuo tada ir miega savo kambary, tik reikia naktinę lemputę palikti įjungtą. Bet dabar atsirado bėda, kad naktį nusiklojęs anklodę pats neužsikloja, sušala ir kelis kart per naktį mane šaukia, kad apkločiau Na gal kada ir pats išmoks užsikloti?
mano didysis nuo beveik dviejų metų sėkmingai miegojo savo kambary. va gimė broliukas -- tai jis aišku mūsų kambary. tai ir didysis pareiškė norą miegoti kartu "su visa chebra". išskleidėm sulankstomą fotelį -- tegu. 
nu ką, pasidžiaugė kurį laiką, bet mažius naktį keliasi, tai švieselės padegiojmos -- ne toks jau ir kaifas. tai va prieš gerą savaitę susirinko manatkes ir iškeliavo atgal į nuosavą kambarį.
nu ką, pasidžiaugė kurį laiką, bet mažius naktį keliasi, tai švieselės padegiojmos -- ne toks jau ir kaifas. tai va prieš gerą savaitę susirinko manatkes ir iškeliavo atgal į nuosavą kambarį.
mano sūnus dar vis miega mano lovoje bet tai aš skaitau nėra labai gerai,bet jau daug kartų bandžiau guldyti vieną tik vis niekaip neišeina.Gal turit pasiūlymų kaip geriau tai padaryti?
