Daktarės abejingumas mane šokiravo..., bet viskas nuo pradžių.
Į Kėdainių ligonine atvažiavau apie 16 val. gimdos kaklelio atsidarymas jau buvo 4cm. Kaip ir viskas gerai prijungė aparatą paklausyti tonus, viskas normoj. Atėjo apžiūrėti gydytoja. Sužinojus, jog tai trečias gimdymas, ji truputi pasišaipė, atseit kam šiais laikais reiki trijų vaikų, juk butu užtekę ir dviejų...., bet nieko, praleidau viska pro ausis lyg negirdėdama.
Apgyvendino mane priešgimdyvinėj palatoj, viskas vyko lėtai, iki 24 val. atsidarė dar 2 cm.
Atėjo vėl jos didenybė gydytoja, pažiūrėjo ir liepė leisti skatinamuosius, atseit, kiek čia mes su ja tampysimės. Išeidama pro duris pasakė:
- Jei kils kokiu nesklandumu, pažadinkit, aš einu miegoti.
Daugiau aš jos nemačiau....
Ačiū D. kad pasitaikė man labai gera akušerė . Ji buvo labai švelni ir supratinga. Viso proceso kaip vyko gimdymas neaprašinėsiu, juk tas jausmas visom žinomas, o kurios nepatyrė, tai manau jau sočiai apie tai prisiskaitė.
Taigi 2val. 30 min. gimė mergaitė 3500g. svorio ir 52cm. Ūgio. Ja pavadinom Erika.
Dabar jai jau 5m., bet daktarės abejingas veidas ir dabar dar stovi prieš akis....Moralas ( iš asmeninės patirties) kai gimdai kartu su vyru, gydytoja būna švelni ir meili, sėdi beveik visa laika šalia (jei nėra daugiau gimdyvių), nors gal čia priklauso ir nuo žmogaus kiek jis myli savo darbą, nes daugiau pas ta, abejinga daktare, neteko gimdyti, tad negaliu pasakyt kaip ji butu elgusis esant šalia vyrui.
