Sveiki, niu va as turiu tokia "dovanele" 
galiu bendrauti tik su gerais draugais, nes sveciai man tiesiog atima energija 
apskritai nemegstu bendrauti su siek tiek tolimesniais nei draugai zmonemis. Ir visada ir visur susikauscius bunu ir isitempus 
visuomet atrodo kad mane kazkas nuolatos stebi 
Tik kaip vaduotis is viso sito nezinau 
galiu bendrauti tik su gerais draugais, nes sveciai man tiesiog atima energija apskritai nemegstu bendrauti su siek tiek tolimesniais nei draugai zmonemis. Ir visada ir visur susikauscius bunu ir isitempus visuomet atrodo kad mane kazkas nuolatos stebi Tik kaip vaduotis is viso sito nezinau
Aš irgi gyvenu su šita problema, man net į gatvę išeiti nejauku, tikrai atrodo, kad visi stebi 
Su žmonėm bendrauti labai sunku, pastovi įtampa, nerimas labai išvargina. Ėjau pas psichologus ir psichoterapeutus, gėriau vaistus, bet nepadėjo. Na bet žadu vėl eiti, kažką daryti vis dėlto reikia. O kaip jūs gydotės?
Su žmonėm bendrauti labai sunku, pastovi įtampa, nerimas labai išvargina. Ėjau pas psichologus ir psichoterapeutus, gėriau vaistus, bet nepadėjo. Na bet žadu vėl eiti, kažką daryti vis dėlto reikia. O kaip jūs gydotės?
Na nzn ar man sociofobija,bet kai ilgiau namie pasedziu tikrai kazkas ima darytis,isejus i gatve baisu prasilenkt su zmonem buna,i akis paziuret... 
Kiek pamenu taip visa gyvenima.Ir dar raudonuoju labai jau sito tai anksciau tiesiog nekenciau,kaip gadino gyvenima man..bet dabar daug kas pasikeite,nes tiesiog nustojau skirt tiek demesio tam kas ka apie mane pagalvos.o va su ta zmoniu baime tai ne nepraejo. .
Kazkur skaiciau kad nereikia kovot su tuo,o pamilt save toki,suprast.bet tai lb sunku buvo
Kiek pamenu taip visa gyvenima.Ir dar raudonuoju labai jau sito tai anksciau tiesiog nekenciau,kaip gadino gyvenima man..bet dabar daug kas pasikeite,nes tiesiog nustojau skirt tiek demesio tam kas ka apie mane pagalvos.o va su ta zmoniu baime tai ne nepraejo. .Kazkur skaiciau kad nereikia kovot su tuo,o pamilt save toki,suprast.bet tai lb sunku buvo
o gal tai nepasitikejimas savimi? 
as kartais taip jauciuosi,bet tik delto,kad su vyru pjaunames ir jis mane dergia visokiais zodziais, po to as isejus i gatve manau,kad ir kiti taip apie mane mano todel jauciuosi nejaukiai...
as kartais taip jauciuosi,bet tik delto,kad su vyru pjaunames ir jis mane dergia visokiais zodziais, po to as isejus i gatve manau,kad ir kiti taip apie mane mano todel jauciuosi nejaukiai...
na taip gal,bet kodel taip buna tik ilgiau pasedejus namie tada?kazkaip lb ypatingai baisiai nera,bet pvz bijau praeit pro vyru kompanijas,bijau kad uzkabins,kalbint ims o as pasidarysiu raudona 
lyg buciau kokia sventa mergele
lyg buciau kokia sventa mergele
turejau viena pazystama, kuri aiskiai kamavo sociofobija.. viesose vietose tisiog drebedavo, delnai demem izmusti nuo nervu budavo..
Kadangi jis i vln, tai kreipesi i vasaros 5 II skyriu.. ten nemokamai del depresiju, fobiju ir pan konsultuoja.. neguldo, tiesiog ateini is ryto, pabuni pusdieni ir vel eini namo..
Kaip pasakojo tai ten jam net idomu budavo, nes sutiko panasiu i save..
Kadangi jis i vln, tai kreipesi i vasaros 5 II skyriu.. ten nemokamai del depresiju, fobiju ir pan konsultuoja.. neguldo, tiesiog ateini is ryto, pabuni pusdieni ir vel eini namo..
Kaip pasakojo tai ten jam net idomu budavo, nes sutiko panasiu i save..
Sveikos!
As turiu sita beda 100%! Bet net ir su pazistamais nebegaliu bendraut. Tiesa sakant, man atrodo, kad as butent ir bijau isejusi kur nors sutikti pazistamus. Cia viskas del to, kad bijau atkreipto demesio i mane. Baisu, kad ziuri i tave, baisu, kai kazko paklausia! Tada as jauciu klaikia itampa, pradedu raudonuoti (man taip jauciasi) ir tada apima ta baisi baime, kad dabar zmogus ar zmones mato mane tokia sutrikusia, galvoja, kad as kazkokia idiote ir t.t. Vienu zodziu, bijau kontakto! Kai dar eini kur nors tarp nepazistamu, tai nieko, nors ir tai labai vargina tas ju ziurejimas (nes as labai auksta, tai visi is karto spokso tiesiog naturaliai.. as irgi visada pasiziuriu i auksta zmogu, bet tai mane vistiek is proto varo..) Uztai visa laika sedziu namie.. Negaliu eiti i darba.. Uzpuole depresija ir dar baisiau - prasidejo panikos priepoliai...
As turiu sita beda 100%! Bet net ir su pazistamais nebegaliu bendraut. Tiesa sakant, man atrodo, kad as butent ir bijau isejusi kur nors sutikti pazistamus. Cia viskas del to, kad bijau atkreipto demesio i mane. Baisu, kad ziuri i tave, baisu, kai kazko paklausia! Tada as jauciu klaikia itampa, pradedu raudonuoti (man taip jauciasi) ir tada apima ta baisi baime, kad dabar zmogus ar zmones mato mane tokia sutrikusia, galvoja, kad as kazkokia idiote ir t.t. Vienu zodziu, bijau kontakto! Kai dar eini kur nors tarp nepazistamu, tai nieko, nors ir tai labai vargina tas ju ziurejimas (nes as labai auksta, tai visi is karto spokso tiesiog naturaliai.. as irgi visada pasiziuriu i auksta zmogu, bet tai mane vistiek is proto varo..) Uztai visa laika sedziu namie.. Negaliu eiti i darba.. Uzpuole depresija ir dar baisiau - prasidejo panikos priepoliai...
Ziauru. As pati turiu sia problema, tarp zmoniu jauciuosi susikauscius ar siaip jokia- tiesiog tyliu. anksciau buvo tiesiog nesveika baime kalbet pries auditorija, dabar lyg baisu, bet susitvardau niekas ir nemato, kad bijau 
bet didziausia beda tarpasmeninis bendravimas, gatvej susitikus pazistama zmogu kartais net apsimetu, jog nematau as jo
bet didziausia beda tarpasmeninis bendravimas, gatvej susitikus pazistama zmogu kartais net apsimetu, jog nematau as jo
Puikiai suprantu tave!!! As anksciau irgi bijojau tik kalbejimo pries auditorija, bet siaip tai labai kompaneiska budavau - draugai, vakareliai, naujos pazintys!!! Man patikdavo, kad i mane ziuri, patkdavo, kai budavau demesio centre. Na bet kas dabar yra, tai nesuprantu!!! Kokios priezastys tos klaikios baimes, kuri mane suzlugde iki paskutinio laso!!! Dabar sedziu susisukus kaip sraige namuose, tapau paranojike, panikos priepuoliu auka, su visais nutraukiau rysius, liko tik pora senu draugiu, kurios zino, kas man yra, bet ir tai susitinkam tik pas mane namie viena karta i menesi.. Kiekvienas isejimas kur nors - tai maziausiai dvi dienos klaikios itampos pries tai.. Ir lygiai taip pat, niekas is salies ne nepasakytu, kad as nepasitikinti savim ar pilka pele, ne! Nes as ir stengiuos iskelta galva eiti, bet kas tuo metu viduj darosi.. katastrofa... Uztai nervai nebelaiko visai..
Papildyta:
Kaip su tuo kovoti?! As vis dar ruosiuosi eiti pas psich., bet jeigu man tai nepades.. Juk vistiek visa darba reikes padaryti paciai, persilauzti paciai.. O kaip???!!!
Papildyta:
Kaip su tuo kovoti?! As vis dar ruosiuosi eiti pas psich., bet jeigu man tai nepades.. Juk vistiek visa darba reikes padaryti paciai, persilauzti paciai.. O kaip???!!!
zmoniu, isejimo is namu baime nebutinai turi buti sociofobija, panasios itampos busenos buna ir prie kitu psichologiniu problemu. bet kuriuo atveju, jeigu tai pradeda trugdyti gyventi (eiti i darba, i parduotuve) tai jau zenklas, kad problema pazengusi, kad neiseina paciai susitvarkyti ir reikia ieskoti pagalbos.
"psichologija Tau" perskaiciau straipsni toki - kad tu kurie vengia bendraut niekas nemegsta, ir tai tiesa yra as tai visa laika jauciu
