QUOTE(slaptas @ 2010 11 27, 19:48)
na, įveikiau baimę kalbėtis ar būti dviejų draugijoj su nepažįstamu žmogumi. Maža būdama paprasčiausiai apsižliumdavau, o vėliau vengdavau kur nors eiti, jei įtardavau, kad ten bus svetimų.
Po mokyklos savaime aišku teko išvykti iš gimtojo miesto ir pačiai susirasti būstą - skambinėtis nepažįstamiems, įprast pas juos gyvent, susitikti su dėstytojais, studentais, autobuse ramiai išbūt..... iš pradžių galvojau, kad bus tikras košmaras, bet kažkaip įpratau tokiu būdu, kad nebijot susitikt antrą kartą tą žmogų (nors po pirmo susitikimo jauti gėdą, dėl nusišnekėjimo ar kaip atodei)... tiesa, turėjau problemą - galva drebėdavo susijaudinus, tj gerdavau kažkokį natūralių žolelių "ramintoją" VALERADIX vadinas, tai nžn ar tas įtakos turėjo.
Ždž šioj vietoj patarimas būtų eit prieš srovę
... db kalbinu konsultantus pardėj, kiek val gatvej paklaust, ar šiaip nepažįstmą pakalbint yra vieni juokai
as irgi bandau drasintis. as irgi kai kurias baimes iveikiau, bet kai kurios liko neissprestos. Pries pora metu geriau valeradix, bet poveikio jokio nejauciau, man geriau valerijonas, bet irgi nedaug veikia. man sunku ka nors uzkalbinti, jauciuosi labai nedrasiai, bijau kad mane atstums, sunkaiusia islaikyti pokalbi, nes neturiu ka pasakyti dazniausiai.
Jus saunuole esate, nes didele pazanga padarete! Man sunkiausia darba susirasti, nes kai paskambina, pakviecia i pokalbi, nueinu ir susimaunu, nes neturiu ka pasakyti arba balsas dreba.
Papildyta:
QUOTE(lotuliukas @ 2010 11 27, 20:24)
na buvau jau apie 10 kartų, bet kol kas rezultatų dar nematau.. na dar bandau tikėti, kad ateityje jie pasimatys
o jūs bandėt eiti pas psichologus?
Vau šaunuolė.
Šiek tiek pavydu, nes neįsivaizduoju kaip man reikėtų užkalbinti nepažįstamą gatvėj.
Na, bet tikiuosi ir man kada pavyks taip eiti prieš srovę.
as nebandziau eiti pas psichologus, bet labai noreciau, kaip ir visiems tikr pirmas kartas baisiausias, labai bijau, bet planuoju, ir dar pas psichiatra planuoju, nes depresija kankina. Manau sis dalykas mane ir privede prie sios ligos. Bet vistiek kazka pagelbejo gyvenime?
Papildyta:
QUOTE(slaptas @ 2010 11 28, 08:49)
tikiuosi ir aš, kad viskas tau ir kitoms bus gerai
tik aš kažkiek įssitikinus, akd čia ne vien psichologinės problemos, nes kai BPG užsiminiau apie tokias problemėles, tj ji mane iškart pas neurologą išsiuntė, o apie psichologą net neužsiminė
o tas kaip minėjau išrašė tų vaistų ir B grupės vitaminų (nuo kurių aš labai miego norėjau
).
manau, tai psichologine problema ir dar zmogaus pripratimas, kaip jus pasakojote zinuteje, kad baisu ka nors uzkalbinti ar isbuti autobuse, manau jus mazai vazinejote juo arba mazai bendraudavote, sveciu namie nebudavo, manau tame yra problema, nes man irgi baisu buvo autobusu vazinetei, o dabar ja ne, nes is padziu juo isvis galima sakyti nevaziuodavau, baisu buvo valgyti, nes prie svetimu niekad nevalgydavau, o dabar kai pabandziau jau nebaisu. Gydytojai, jie baige mokslus, bet apie kita zmogu mazai zino.
