
Labas, aš jau grįžau ir esu pasiruošusi tartis dėl susitikimo. Šią savaitę galėčiau rytoj ir penktadienį antroje dienos pusėje, arba kitą savaitę trečiadienį ir penktadienį antroje dienos pusėje, o kitą savaitgalį (liepos 9-10 d.) gal ir bet kada (nepažadu). Ką manai? Prašyk, kaip tu gali, gal aš galėsiu prisiderinti. Kai sutarsime tikslų laiką, galėsime jį paskelbti ir sociofobijos forume, gal pritrauksim ir juos

Sveika, sia savaite nepavyks
. O kita arba dar kita galim bandyt tartis, tik man geriausia vakarop, po darbo ir paprasta diena, nes vasara savaitgaliais dazniausiai isvaziuojame
Nuo liepos 18d. atostogausiu, tuomet galim bandyt ir dienos metu.Skamba turbut siek tiek komplikuotai, bet jeigu labai stengsimes - butinai pavyks susitikti
Parasyk kada tau tiktu minetu laiku




Sveikute, jeigu ūpo dar yra, gal galetumem šią savaitę susibėgti? Ryte aš dirbu, bet po darbo - galiu
O kaip tu? Lauksiu žinių


Sveikos!
Įdomi tema, nors ir sunki..
Manau, kad ir man yra sociofobija, gal tik nelabai nesunki jos forma..
Šiaip aš nuo pat vaikystės tokia - uždara, santūri, mažai bendraujanti. Kaip ir daugelis kartais jaučiuosi nejaukiai gatvėje, parduotuvėje, prisigalvoju kad kas nors iš manęs juokiasi, ar apkalba. Ypač sunku pritapti nepažįstamų žmonių kompanijoje, rasti bendrą kalbą, įterpti savo komentarą... Manau, kad dauguma nepažįstamųjų pradžioje mane laiko arba pasikėlusia, arba nuobodyla, nors su tikrais draugais esu visai kitoks žmogus - ir mėgstantis pakvailioti, ir linksmas, ir svarbiausia... ĮDOMUS. Kelis kartus girdėjau iš žmonių, kad tik artimiau susipažinę suprato, kad aš visai nesu pilka pelytė
kiti sako, kad tiesiog paslaptinga
Tiesa, neiškart supratau, kad aš šiek tiek kitokia. Tai nutiko vėlyvoje paauglystėje ar panašiai, kai supratau, kad nesu tokia šauni kaip kiti, kad per daug tyliu, kad man sunku bendrauti... Nuo to karto pradėjau kompleksuot, dar labiau viską sureikšmint, kiekvienąkart liūdėt dėl nepasisekusio pokalbio, analizuot savo poelgius ir keikti save kad nepasielgiau vienaip ar kitaip...
Išties, gana ilgą laiką gailėjausi savęs, tačiau vieną dieną tiesiog supratau, kad viskas tik mano galvoje. Juk niekas neanalizuoja manęs, mano poelgiu, niekas specialiai į mane nežiūri, o juk ir aš pati mėgstu nužiūrėti aprangą, plaukus ar dar kąnors
Galų gale priėmiau save tokią, kokia esu
Na kiek tai įmanoma.. Ir ką gi, problema neišnyko, bet ir nepaaštrėjo, o gal net truputuką sušvelnėjo
svarbiausia - nebekankina ir nebežlugdo manęs taip stipriai morališkai.
Beje, pradėjau stebėti, kas mane verčia atsigauti - tai kokie nors netikėti dienos įvykiai, nutikimai ar šiaip nauji įspūdžiai
Kartais nuo jų sukyla toks adrenalinas ir kaifas, kad tada su bet kuo lengvai bendrauju ir tiesiog trykštu energija
Labai savimi džiaugiuosi tais momentais... Retais
Dar pastebėjau, kad mano socialinė savijauta kinta cikliškai.. tik niekad nesistengiau sužinoti kas kiek laiko taip užbanguoja, o būtų įdomu..
Pvz, dabar blogasis metas, kai per širdį šiurpas nubėga jei kokį žmogų sutinku
Ai bet po juodo visada ateina baltas, kaip zebre
..
P.S. Dar man būdinga tai, kad kai nusprendžiu jog blogai pasirodau žmonių kompanijoje (per tyli esu, neaktyvi), noriu daugiau niekada jų nebesutikti
Tiesiog man GĖDA prieš juos. Bet aplinkybės verčia susitikti ir vėl ir vėl, tai ką jau bepadarysi

Manau, kad ir man yra sociofobija, gal tik nelabai nesunki jos forma..



Tiesa, neiškart supratau, kad aš šiek tiek kitokia. Tai nutiko vėlyvoje paauglystėje ar panašiai, kai supratau, kad nesu tokia šauni kaip kiti, kad per daug tyliu, kad man sunku bendrauti... Nuo to karto pradėjau kompleksuot, dar labiau viską sureikšmint, kiekvienąkart liūdėt dėl nepasisekusio pokalbio, analizuot savo poelgius ir keikti save kad nepasielgiau vienaip ar kitaip...

Išties, gana ilgą laiką gailėjausi savęs, tačiau vieną dieną tiesiog supratau, kad viskas tik mano galvoje. Juk niekas neanalizuoja manęs, mano poelgiu, niekas specialiai į mane nežiūri, o juk ir aš pati mėgstu nužiūrėti aprangą, plaukus ar dar kąnors



Beje, pradėjau stebėti, kas mane verčia atsigauti - tai kokie nors netikėti dienos įvykiai, nutikimai ar šiaip nauji įspūdžiai



Dar pastebėjau, kad mano socialinė savijauta kinta cikliškai.. tik niekad nesistengiau sužinoti kas kiek laiko taip užbanguoja, o būtų įdomu..



P.S. Dar man būdinga tai, kad kai nusprendžiu jog blogai pasirodau žmonių kompanijoje (per tyli esu, neaktyvi), noriu daugiau niekada jų nebesutikti


Šiuo metu nelabai mane traukia susitikimai
Bet gal vėliau, po tų dviejų savaičių ar kadanors, užsimanysiu




QUOTE(LikeICare @ 2011 08 03, 20:50)
Smagu, kad pasidalinai, ir džiugu, kad priimi save -- man tai atrodo kone geriausia, ką galima padaryti, kad sieloje taptų ramiau ir šviesiau. Gal norėsi su mumis pasimatyti, kai jau susitarsime? Tik aš pirmadienį dviem savaitėm išvyksiu atostogauti, bet juk grįšiu. 

Labai gaila, bet siandien isvaziuoju savaitgaliui. Teks atideti dviems savaitelems


Lauksi to šviesesniojo momento?
Manau, kad kol mes susitarsime, tai praeis ir daugiau, nei dvi savaitės. Smagu, kad prisijungei ir čia, internete. Jei ką, labai efektyvi savipagalba yra ši programa: http://www.socialanx...udioseries.html Naudojausi du metus, man labai padėjo. Sėkmės tau tvarkantis su baimėmis, tamsesniais epizodais ir priimant save


Atidedam
Iki greit!
Papildyta:
Šis atsakymas Lasoritai, jei ką

Papildyta:
QUOTE(LikeICare @ 2011 08 05, 07:28)
Lauksi to šviesesniojo momento?
Manau, kad kol mes susitarsime, tai praeis ir daugiau, nei dvi savaitės. Smagu, kad prisijungei ir čia, internete. Jei ką, labai efektyvi savipagalba yra ši programa: http://www.socialanx...udioseries.html Naudojausi du metus, man labai padėjo. Sėkmės tau tvarkantis su baimėmis, tamsesniais epizodais ir priimant save 


Šis atsakymas Lasoritai, jei ką
