
Baigiau kažkada anglų filologijos bakalaurą. Na, nors pagal specialybę visą darbo dieną nedirbu, bet nepasakyčiau, kad darbo šitoj srity trūktų.
Dar besimokydama ėmiausi vertimų - tikriausiai pats populiariausias darbas tarp anglisčių




Besimokydama turėjau ir kelis mokinius, ir kalbų mokykloj dirbau. Bet pasakysiu, kad nors mokiniams aš patikau, ir išmokyti sugebėdavau, bet man tai tiek pastangų ir jėgų kainuodavo, kad dabar apie mokinius nenoriu nė pagalvoti - nebent iš bėdos kokį paimčiau.
Taip pat dar besimokydama universitete įsidarbinau laikraštyje, o kadangi redakcijoje vienintelė taip gerai kalbėjau angliškai, visad išpuldavo komandiruotės į užsienį ir užsienio žvaigždės man ir tik man

Taip pat išverčiau porą knygų ir, manau, laukia dar

Taip pat kartais kompanijoms rašau angliškus tekstus. Esu vertėjavusi ir žodžiu, bet čia - juodas darbas, nes tiek streso patiriu.
Prieš universiteto baigimą visiems prireikia verstų anotacijų

O štai pati baisiausia patirtis su vertimais buvo 50 puslapių teksto apie pjūklą!! Aš to pjūklo akyse nebuvau regėjusi, o reikėjo išverst naudojimo instrukciją. Dieve dieve, kai dabar pagalvoju, tai net šiurpas nukrečia

Taip kad su anglų kalba tikrai yra ką veikti. Reikia tik atrasti save
