Laimingos įvaikinimo istorijos

NELABAI SUPRANTU KIELYTE KOKIOS JUS ABEJONES TRIKDO: AR JUS NESATE TAM GALUTINAI APSISPRENDE (IVERTINE AR SUGEBESIt MYLETI IR ATLEISTI IVAIKINTAM VAIKELIUI) AR JUS ABEJOJATE DEL GALIMO BLOGO VAIKELIO ELGESIO? o GAL AS KA NE TAIP SUPRATAU IS TAVO PASISAKYMU ? NES MANO MANYMU, JEIGU JUS TIK KAMUOJA GALIMAS BLOGAS VAIKELIO ELGESYS, TAI JUS VELTUI NERIMAUJATE. AS KATEGORISKAI PRIES TOKIUS PASAKYMUS IR NUOMONES, KAD JEI VAIKELIO BUVO BLOGI TEVAI TAI IR PATS VAIKELIS BUS BLOGAS, O TO BLOGIO TIKIMYBE DAR PADIDEJA, JEI TAS VAIKELIS IS VAIKU NAMU. KO AS BIJAU DEL IVAIKINTO VAIKELIO, TAI TIK LIGU KURIAS JIS GALI ATSINESTI IS SAVO TEVELIU (NES DAZNAI TEVELIAI YRA NET NEZINOMI), O ELGESYS YRA TOKS DALYKAS, KURI MES IGYJAME AUGDAMI. TAD JEI VAIKELI SUPS MEILE, SILUMA IR VAIKELIS NUOLAT MATYT JUS LAIMINGUS (O NE BESIBARANCIUS IR REKAUJANCIUS), TAI VAIKELIS UZAUGS GERAS. O DAR PRIE VISA TO JEI SUGEBESITE IDIEGTI JAM KAS YRA GERA O KAS BLOGA, TAI DAR VAIKELIS BUS IR DORAS. TAIP KAD TIEMS KURIE NERIMAUJA KOKS JIS BUS UZAUGES, ATSAKYMAS YRA VIENAS - VISKAS PRIKLAUSO NUO JUSU PACIU IR JUSU ELGESIO, BEI VERTYBIU SEIMOJE. SEKMES

Zuika1 , ir as susidomejau tavo istorija kur ja paskaityti?

Jeigu jau įdomu, tai ir papasakosiu.
Tai va ta pačią dieną, kai sužinojom, kad natūraliai susilaukti vaikelių nepavyks ( o dirbtiniam apvaisinimui pinigelių kaip ir nelabai, nors didžiausias apsisprendimo faktorius būvo tas , kad su mūsų situacija tikimybė dirbtinai pastoti tik apie 9 proc.) iš kart apsisprendėm pasiimti vaikelį iš vaikų namų. Jei tiksliau, tai aš garsiai prasitariau, o vyras tik pritarė, nes mintyse galvojo apie tą patį.
Kadangi žinojom, kad tai petrumpa procedūra, o buvom nesenai persikėlę į savo namą, tai kaip ir remontai dar nevisai buvo baigti, nusprendėm pirmiausia susitvarkyt visus popierizmus. Po galybės pažymų ir keleto vizitų į namus, buvom įtraukti į galimų įsivaikintį įtėvių sąrašą. Ir mums liepė laukti, kol atsiras tinkamas lelius. Norėjom iki 1 metukų amžiaus berniuko, nors lytis nebuvo jau labai svarbi. "Paguodė", kad gali tekti laukti net iki 3 metų. Nenusiminėm, nors labai jau norėjosi mažo žmogučio. Ir gerų žmonių dėka, sužinojom, kad į vienus kūdikių namus visai nesenai yra atvežtas 5 mėnesių berniukas. Nieko nelaukdami nulėkėm ten - ir ka jūs sau manot - ogi tai pats fainuoliškiausias berniukas. Mes norėjom pamatyt būtent tą berniuką, tad į kitus ir nesidairėm. Tą dieną mums jo išsivežti nedavė, nes pasakė, kad reikalingas leidimas iš rajono VTAT. Jau po poros dienų su tuo leidimu mums leido išsivežti mūsų mažąjį 'atostogom". Ilgas buvo kelias, nes motinai dar nebuvo atimtos motinystės teisės. Taigi galėjo būti visko, bet mes tikėjom, kad mums pavyks. Oi kiek nervų tie visi teismai kainavo...
Bet prieš pat pirmąjį savo gimtadienį Justas jau turėjo įsigaliojusį teismo sprendima, apie tai kad yra mūsų šeimos narys (nors nuo pat pirmos dienelės mūsų širdyse jau toks jausmas buvo).
Esam labai laimingi turėdami tokią šeimą ir man atrodo, kad su laiku dar ir sesytės panorėsim.
Nesakau, kad viskas buvo lengva, ir su sveikatyte turim problemyčių, bet vistiek tas motinystės jausma viską nugali.

zuika1
mes su vyru butinai imsim leliu is vaiku namu, tik dar nedabar, nes neturim gyvenamos vietos savo. ir jei bus taip kad Dievas neduos glaimybes turetu savu vaikeliu, labai nepergyvensim ir dideliu pinigu dirbtiniams apvaisinimams tikrai nekisim, nes yra daug maziu, kurie laukia nesulaukia, kada juos kas nors paims i siltus namus.

nepykit, jei as ne vietoje isiterpsiu bet ir as noreciau papasakoti ivaikinimo istorija. viena mano drauge yra ivaikinta. ja ivaikino jau na tokia mazyte, 5 metu, ji jau pilnai suvoke kas vyksta. pries tai ji gyveno su tevais, ir jos akyse motina nuzude teva...ilgai ji dar pasakodavo tuos prisiminimus, kaip tai buvo baisu. seima tat buvo baisi...o is drauges isaugo tikrai geras zmogus. tiesa, universitetu ji nebaige, mokslams gabi nebuvo, bet negi tai svarbiausia? ji uzaugo miela, gerasirde ir jos tevai tikrai ja dziaugiasi. tad tai, is kokios vaikelis kiles seimos, tikrai nebutinai itakos, koks jis bus zmogus...esu tikra, kad jos tevai niekada nepasigailejo del kazkada padaryto tokio sprendimo.

Zuika1 , jus saunuoliai Dziaugiuosi uz jus Jusu istorija labai panasi i musu Musu drauge dirba kudikiu namuose , ji zinojo kad mes norime isivaikinti.Karta ji man paskambina ir sako: "atvaziuok,pas mus yra mergyte, labai panasi i tave "Su vyru nulekem paziureti.Ir ka jus manot? ji taip mums istrigo,kad dabar einam is proto del jos Isivaikinti negalejom mes jos,nes nebuvo atimtos motinystes teises...Teko palaukti kuri laika...Taip,zuika1,tu teisi,nervu kainuoja.Laukem kada ivyks teismas ir atims motinai teises , nes jau visi metukai kaip jos niekas nelanko ir niekas nesidomi.Pagaliau sulaukem skambucio , kad ivyko teismas ir jau ateme teises, jau ta mergyte bus galima isivaikinti Laukiam treciadienio,nes gausim atsakymus is Vilniaus.Tikiuosi kad dabar viskas judes daug greiciau ir mes mergyte isivaikinsim Laukiam nesulaukiam mes tos akimirkos...

Na as irgi turiu viena gera ir laiminga istorija
Ja rado dvieju meneseliu rusyje tai gal buvo labai senai . plicija ja rado ir nuveze i vaiku kudikiu namus ten ji gyveno iki 4metuku ja isivaikino viena vidutiniska seima kuri negalejo tureti savu vaiku . Viskas aisku buvo gerai ji nieko apie tai neatsimena isvis kaip ja isidukryno . Laikas bego ji augo darp savo kiemo draugu sesis metus vaikyste mokyntis ji mego ypac skaityti knygas . Bet ... viena grazia tikrai grazia diena jai kiemo draugai pradejo vadinti tu esi naslaite tave isivaikyno , ji aisku tais pastalais net nepatykejo ji parbego i namus ir verke ilgai uzsidarious savo kambaryje . Jos mama klause kas buvo o ji tik verke . Ji galvojo ryte bus kita diena gal vaikai nebesakys situos neaiskus zodzius . Bet deje jie nenustojo kalbeti jau nuo tada ji nebenorejo nieko nei eiti i mokykla nei bendrauti ji uzsidare savyje kaip ji sako sustojo mano visa gyvenimas nuo tos dienos kai ji tik suzynojo tikra teisybe apie save . kam tai rupejo jai... ne tik ziauriems vaikams . Lakas bego ji norejo susirasti tikrus savo tevus bet bijojo ka ji ras uz tu duru sviesa ir paaiskinima ar dar baisesne juoduma ir tustuma iki siol . Bet kam jai tai galvojo ji kam as turiu du nuostabius tevus kurios ji myli ir jie ja myli uz viska pasauli . Buvo visko nusivylimu meilei ir nepasitikejimu zmonemis kurie i ja ziurejo skersai , todel ji niekad niekam nepasakoja , kad ji yra naslaite iki siol .kas zyno tik keli geri draugai .
Va nesenai ja maciau laiminga kai mazas vaikasturi gera nuostabu vyra ir du mazus vaikus o ko daugiau reikia visko ji turi ko sirdis geide ir geis ...
daug kas sako: va obelys nuo obels toli nenurieda na as taip namanau galim daug rasti straipsniu apie tokius zmones . Cia daugiau priklauso nuo visos visuomenes jei mes suteiksime tokiems atstumtiems vaikams ir kalsime i galva kad jis ar ji yra niekamtike tai jie ir uzaugs tokiais zmonemis ,As manau mes patis turyme pasikeisti ir pakeisti nuomone apie ivaikintus vaikus juk taip yra visose demokratiskose salyse . Yra saunu skaityti kurie uzaugyno svetima vaika as tai irgi noreciau ,bet ekonomika nelaidzia truksta pinigu , bet padeti padedu kiek galiu kiek salygos leidzia

Aš kažkaip galvojau, kad visą laiką suryja tik popierių tvarkymas. Tai jei mes planuojam po 2-3 metų įsivaikint, gal jau dabar dokumentus susitvarkyt?
Beje, kiek laiko "galioja" visi popieriai, t.y. ar mums paskui vėl nereiks iš naujo visas pažymas išsiiminėt, jei per metus nesulauksim savo angelėlio
Tiesa, mūsų reikalavimai paprastesni - vaikas nuo 6mėn iki 3 metų, be ryškių sveikatos sutrikimų, ir aišku be alkoholinio vaisiaus sindromo. Lytis nesvarbi.
Tiesa, jei turės ten kokiu 5-6 brolius seseris, tai nes tiek nepajėgtume įsivaikint. Bet broliuką su sesute mielai

Mums deja, visus popierius teko tvarkytis iš naujo. Laiko tarpas tarp abiejų tvarkymų buvo 3,5 m. Tada mums darbuotoja, bijau pameluoti, sakė, kad galioja ar tai 1 m. ar tai 2 m. Su senai parengtais dokumentais jie leidžia susipažinti su vaiku, bet pasiimti (atrodo) nepavyks.

Popierių tvarkymas ir vieną ir kitą kartą užtruko lygiai 2 mėn. Tiesa, antrą kartą papildomai apie 4 mėn. užtruko kol viskas susitvarkė teisme. Kitiems kartais užtrunka kol vaiko dokumentus sutvarko (t.y. kol jis tampa įvaikintinu).


Bet nepažinodamas vaikelio, dokumentų iš ankto į teismą nepaduosi.

Ute, o kodėl pas jus buvo 3 metų tarpas - ar čia vaikelio neatsirado, ar kažkokios kitos bėdos?
Mes kažkaip įsivaizduojam, kad kreipsimės į įvaikinimo agentūrą, ten mums pasiūlys mažylį (sako, kad vaikų sąraše yra daugiau nei norinčių įvaikinti), o tada popieriai, teismas ir lialia mūsų Juk sąraše tik tie mažyliai, kurių dokumentai tvarkingi :rolleyes:Tokių vien Žolyno kūdikių namuose virš 20 Mes ruošiamės eiti tuo keliu, kad mums pasiūlo vaikelį ir mes jį įvaikiname, o ne išsirenkam vaikutį ir tada laukiam, kol bus sutvarkyti visi dokumentai.
O kadangi planuojam po poros metelių, tai apart psichologinio pasiruošimo nieko ir nedarom .
Gal reik pradėt O tai aš tokia optimistė, ir tikiuos, kad mūsų tėvynė yra suinteresuota, kad tie vaikučiai kuo greičiau tėvelių sulauktų ir visuom kuom mums padės
Beje, vaikučių sąrašuose yra tik to miesto/rajono vaikų globos namuose esantys vaikai ar visos Lietuvos?

1. as norejau paprasyti jei galetumei parasyk man daugiau apie ta "alkoholinio vaisiaus sindroma". girdziu jau ne pirma karta, bet nezinau kas tai per liga ir kaip ja atpazinti. busiu labai dekinga, nes mes irgi planuojame isivaikinti vaikeli, tad mums butu labai pravartu suzinoti kas tai per liga.
2. as irgi galvojau, kad lietuva yra suinteresuota kad kuo daugiau vaikuciu butu ivaikinta, bet kiek teko skaityti cia rasytu istoriju, tai rodos nera taip. o vaikucius gali isivaikinti is visos lietuvos (man taip sake kelios forumietes).

taigi sekmes jums tvarkant visus reikalus. beje parasyk kaip jum sekasi, ka jum patare, nes mes irgi planuojame isivaikinti vaikeli po kokia 2-3 metu, tad butu naudinga suzinoti ar verta pradeti tvarkyti reikalus dabar ar po 2-3 metu.
geros dienos

Paieškos užtruko šiek tiek daugiau nei pusmetį. O tarpas buvo, nes pradžioje globojome.

Aš esu už tai, kad domėtis mažyliais kurių dokumentai jau sutvarkyti. Kitaip gali būti ir skaudžių nusivylimų.

Bet kaip suprantu tai sunkiai įmanoma, jei norima labai mažiuko. Kita vertus gyvenimas iškrečia visokių šposų. Draugai nuėjo susipažinti su vaikiuku "pagal sąrašą", o jiems ir sako: yra labai į jus panašus vaikutis, kurio dokumentus dar tik ruoš tvarkymui : Užtruko dokumentų tvarkymas gal metus, širdis jiems ne kartą buvo kulnuose, nes nebuvo aišku ar juos apskritai sutvarkys, bet dabar jau