QUOTE(Subjektyvi @ 2012 09 23, 18:49)
O kam apskritai plėšytis dėl tūkstančio ar kelių, kuriuos toji NŠ išleidžia jei ne savaitės bėgyje, tai kelių, savaičių ar dienų? Yra kam tiesiog neapsimoka dirbti, nes realiai atlyginimas nieko neįtakos, o tas laikas, kurį vis tik reikia skirti vaikams, jį reikės skirti. Pasiskaičiuoja ir mato, realiai.
Negi tik dėl pinigų galima dirbt?
(
Ok, už minimumą dirbt yra aišku žiauru, kad ir koks malonus tas darbas būtų)
Jei atvirai, tai darbas man yra poilsis nuo vaikų/namų, o namai - poilsis nuo darbo. Aš kai dirbu jaučiuosi pusiausvyroje- mano darbo laikas yra padorus (nuo 8 iki 5 dažniausiai
), todėl lieka pakankamai laiko namams ir vaikams. Kita vertus, vien tik namais ir vaikais besirūpindama turbūt pripločiau ką nors po metų kitų
Dabar aš totali namų šeimininkė, auginu vaiką. Pirmus metus viskas lyg ir tvarkoj, bet prasidėjo antri ir man (lygiai taip pat kaip ir pirmą auginant) jau nagus niežti. Mokausi naujų dalykų, užsiimu papildoma veikla, kad tik stogas nevažiuotų, bet ta pati aplinka ir ta pati rutina po truputį pradeda ėst. Pakentėsiu žinoma
Bet į darbą jau dabar noriu. Ir niekaip nesuvokiu, kodėl mano draugės, kurios taip pat augina vaikus, sako, kad labai nenori į darbą grįžt ir jei galėtų, tai tikrai nedirbtų. Niekaip nesuprantu, ką jos veiktų
Aš jų tiesiai to paklausiau, bet atsakymo negavau. Jos nežino ką veiktų arba neveiktų nieko. Nė viena jų nerodo jokio noro ką nors išmokti ar kokią savo veiklą kad pradėt. Nu bet jų reikalas aišku. Jei jos būtų laimingos, tai tegu, man netrukdo
QUOTE(due drops @ 2012 09 23, 19:04)
Tas bloga,kad yra seima,kuri nori su tavim bendrauti,o tu nebepajegi ir nori tik ramybes.
Aš vakar taip jaučiaus. Teko šeimai pakentėt be bendravimo.
.
)-kelia juoka.Akivaizdu,kad zmogus nera dirbes tokio darbo,kai isejus is jo dar pora val.-galva patinus
Tik papuolus šalia tokios, tepu slidę 
