QUOTE(Heidėja @ 2007 03 02, 17:01)
Šiandiena rožių sau pasidovanojau
Vyras (ypač kai prasikaltęs jaučiasi) gėlių grįždamas į namus parneša. Bent namai gražūs, džiugina dūšią. Bet šiandien aš pati save nudžiuginti nusprendžiau 


maniškis geriausiu atveju per mano gimtadienį vieną rožę atvelka

QUOTE(alter ego @ 2007 03 02, 17:07)
Puikiai suprantu, pas mane situacija panaši. Šiuo gyvenimo tarpsniu baisiai trūksta tos ramybės. Patarti kažko negaliu, tik tiek kad nieko čia nepakeisi, toks tas gyvenimas, rutina visus kamuoja, reikia priimti situaciją tokią kokia yra, išlaukti kol paaugs vaikai ir daugiau užsiims savais žaidimais, tiek dėmesio nereikalaus. Bet pradėsit dirbti - darbe būsit gera darbuotoja, grįžus namo bus antra pamaina - vėl turėsit būti gera mama, žmona, namų šeiminininkė, krūvis bus dar didesnis. Vyrui toks krūvis yra dabar.
Rašėt kad mokotės, daug skaitot, taigi turit veiklos pakankamai, kad atsisėdus neskaičiuot minučių kada tas vyras grįš. Manau bet kokį žmogų tai slėgtų. Kad pabėgt nuo rutinos, reikia kažką pradėti keisti pačiai. Pati pasiūlykit pavyzdžiui bent kartą į savaitę kur nors tik dviese su vyru nueiti - šokti, į kavinę, į kiną ir pan. Kad vaikai kokį kartą savaitėje nueis vėliau miegot, nieko baisaus dėl to neatsitiks.
Puola depresijos ir juos ir kasdienybė užknisa, tik gal neparodo taip ir "savaip" gelbėjasi.. Šiuo klausimu jiems lengviau "gelbėtis"
Rašėt kad mokotės, daug skaitot, taigi turit veiklos pakankamai, kad atsisėdus neskaičiuot minučių kada tas vyras grįš. Manau bet kokį žmogų tai slėgtų. Kad pabėgt nuo rutinos, reikia kažką pradėti keisti pačiai. Pati pasiūlykit pavyzdžiui bent kartą į savaitę kur nors tik dviese su vyru nueiti - šokti, į kavinę, į kiną ir pan. Kad vaikai kokį kartą savaitėje nueis vėliau miegot, nieko baisaus dėl to neatsitiks.
Puola depresijos ir juos ir kasdienybė užknisa, tik gal neparodo taip ir "savaip" gelbėjasi.. Šiuo klausimu jiems lengviau "gelbėtis"

aš vyrui visko sūlius esu, ale jam vis kas nors netinka

