1.Čia to lako liko tiek nedaug, kad galima jo ir nešalinti. Tai jau baldo savininko skonio reikalas.
2.Toki lengvai nutrupantį laką reikia nušveisti vidutinio aštrumo plieno vilna. Po to šveitimo nepakis nei paviršiaus spalvos, nei jų atspalviai.
3.Pagal Jūsų skonį paruoštą baldą galite fiksuoti trimis populiariausiais fiksatoriais (jų yra bent dešimt): aliejumi, vašku, laku.
4.Kuklius liaudiškus baldus (o čia ir yra tas atvejis) priimtiniausia būtų tepti ir įtrinti aliejais. Lietuviai seniau tam naudojo sėmenų aliejų, tačiau tinka ir saulėgrąžų ar koks kitas brangesnis augalinės kilmės aliejus. Žiemą ilgokai sklaidosi ne visai malonus sėmenų aliejaus kvapas, tai gal nepagailėkite pinigų specialiam restauraciniam aliejui.
5.Jeigu man kas nors parodys gerą laką (nesvarbu, matinį, pusiaumatinį ar dar kokį nors kitaip mat

), pirktą populiariuose Lietuvos prekybos tinkluose, tai tam pirkėjui iškart įteiksiu dvi Nobelio premijas. Reikia pirkti ne lakus, bet komponentus, iš kurio yra gaminamas skystis, liaudyje vadinamas laku.
6.Lietuviškos knygos apie baldų restaurtavimą niekas neparašė ir dar ilgai neparašys, nes:
a)mažas pirkėjų ratas;
b)atsiras per daug "restauratorių"
c)tariami restauratoriai neteks dalies darbo; profesionalų tai niekaip nepaveiks.
d)beveik visi Lietuvos meistreliai meistrais tapo ne iš knygų skaitymo, o iš darbo per klaidas į žvaigždes.
Pamokslo pabaiga.