Norinčioms gimdyti Šakiuose, 2 tema

as Ambrazevicieniai pagiriamuosius zodzius galiu pasakyti nes iki Kauno pas ja lankydavausi.

va matot yra ten ir gydytojų gerų- man asmeniškai ir personalas Akušerinio - ginekologinio Šakių malonus

papasakokit geru istoriju, gal persvers geris blogybes

Papildyta:
labai jau įdomiai gerbiamos damos viską pasukot. Klausimas skamba temos "kas gimdėt Šakiuose..." o visos tik šokat pulti personalą, sienų plyteles, kita musę matė, dar vienai nepatiko praeinanti darbuotoja .Kiek skaitant suprantu, kad ne tik čia nei viena negimdė, bet kitos dar ir asmenines savo problemas nori sukrauti. Vargšės tos skyriaus darbuotojos, reiks ko gero profesijas keisti ir " IN VITRO " užsiimt.
Gal nereikia to pasakot, su kuo nesat susidūrę. O mažai nuomonių gerų dėl to, kad mažai kas prie kompo sėdi ir forumuose dalyvauja. Kai vaikutis mažas ir dar savam name gyveni, nedaug laiko lieka , oi kiek nedaug. O daug kas ir su kompiuteriu ne labai susipažinę, juk kaimiškas rajonas, nei viena nepaneigsit.
AŠ LABAI LAIMINGA BUVAU ČIA IR ESU LABAI DĖKINGA VISAM PERSONALUI

labai jau susiasmeninai bet pirmiausia is atsiliepimu pirma vaizda susidarai, o kai ne ju nera, belieka tik kitur kreiptis

neduok dieve tau mano patirtį, o tai paskaitytum naudingos literatūros ką tuščiai erdvę eksploatuoji

Kiekvienas turime nuomones ir pasirinkimo laisve, mergyt, ir savo patirti turime, tad jei nepatinka-neskaityk

* Kiekviena čia rašiusių rašė tai, ką matė ir su kuo susidūrė.

** Kadangi mes moterys apdovanotos begale talentų, tai sugebam mažus lelius augindamos ir nuosavus namus tvarkyt, aplinką prižiūrėt, ir kotlietų prakept, ir forume savo nuomonę parašyt.

*** privertė nusišypsoti šis parašymas .

**** smagu, kad jums pasisekė.


Ir jums ne prošal knygą į rankas paimt.

Na merginos, vėl artėjam prie kivirčo - tai gal geriau, atvėstam ir taikiai diskutuojam

pastebjau, kad daznai isiliepsnoja konfliktas, tik niekaip nesuprantu kodel?atsidare tema tam, kad mamos issipasakotu kas kaip, kodel kam kitaip ir pan, o vis kazkam uzkliuna tai apie kokia laisva lietuva kalbam, jei jau savo nuomones viesai negali pasakyti ir nereikia pasakoti, kad provincija, tai jau toks "kamas", kad nert forme prie pc neina pasedet pritariu mamai, kad visos mamos sugeba laaaaaaaabai daug, jei tik noro yra. kitos ne tik namuos tvarko, valgyt gamina, bet dar ir sugeba pyragu prikept bei i mokslus kibt budamos net su dviem vaikais... ir i foruma uzsuka, kai vaikai miega zodziu, bukim tolerantiskos viena kitai
Papildyta:

kiekviena mama su savo patirtum, tu net nezinai, gal simtai ju turi tokias patirtis, kad mum iki ju dar toli gal mano patirtis mano akim taip pat kazkas tokio, bet tikrai nesureiksminu ir nesakau taip kaip tu zodziu nuleiskit gara ir taikiai pakalbam jei kam uzkliuva, nu tai neskaitykit forumu apsciai, gal rasi tinkamesni

Pasisakysiu ir aš. Pirmą vaiką gimdžiau Šakiuose, tikrai jokių nusiskundimų neturiu, papuolė gera akušerė, tikrai buvau rūpestingai apšokinėta. Tik va pati daktarė tai net nosies nebuvo atkišus, įkišo galvą į gimdyklą jau po visko ir paklausė ar viskas gerai. Akušerė ir vaiką priiėmė, ir mane susiuvinėjo. Kadangi viskas praėjo normaliai, tai kaip ir sakiau jokių priekaištų.
Antras dublis. Ponia Stonienė. Laukausi antro. Prasidėjo nežmoniški dusuliai, naktimis miego po 1-2 val. negalėjau normaliai kvėpuoti. O ta sterva mane apšaukusi iš kabineto išvarė: jokia aš motina jei kantrybės neturiu, ateičiau pas ją gimdyti tai ji man parodytų... Antradienį išvarė iš kabineto kaip šunį, nesąmonių į kortelę prirašė, atseit man psichologo pagalbos reikia, vaiko nenoriu... Trečiadienio naktį aš jau gulėjau Kauno klinikose reanimacijoje. Pasirodo širdis atsakė, pulsas pakilo iki 200. Kauno medikai buvo apkraupę Įsiutę paskambino vyriausiajam ir apylinkės gydytojui, paklausė tiesiai šviesiai kodėl vetinarai Šakiuose dirba. Aišku, kas jai galvoj Ne ji juk merdėjo, ne jos tėvams liepė ruoštis laidotuvėms ir mano ir mano dar negimusio vaiko, ne jei reikėjo kovoti su mirtimi...Ir dabar ašaros upeliais bėga kai prisimenu tą košmarą Prisimenu kaip užeidavo dusuliai, kurie smaugė iki alpulio, prisimenu tą baisią neviltį: o aš tik norėjau gyventi. Kaip žuvios išmesta į krantą nebyliai šaukiau:mudu norim gyventi O ji negirdėjo, nei tyrimų darė, nei pas daktarus kur siuntė, net nei vienos kardiogramos nedarė: atseit jauna- nereikia. Jei pasisekė, kad Kaunas išgelbėjo ir mane, ir mano mažylį. Kitaip ji daugiau būtų nedirbusi nei vieną dieną. Nelinkėčiau nei vienai patirti tai ką aš patyriau. Atsimenu, seniau kai dar nebuvo miestelyje laidotuvių salės, tai šarvodavo tiesiog namuose. Tai va, parvažiavau namo jau po visko, nueinu į klėtį, šiaip ten visokius ūkinius reikmenis tėtis laikydavo, o ji visa išdažyta ir iškraustyta, suolų naujų prikalta Tada ir supratau, kad šeimyna ruošėši mūsų laidotuvėms Niekada jai šito neatleisiu, niekada. Parvažiavau iš ligoninės, nuėjau, kad biliotenį sutvarkytų, tai ji dar pareiškė: ko ten aš tokį vėją kėliau, juk nieko neįvyko. Aišku, nieko neįvyko: mano širdis taip ir liko šsiplėtusi, mano vaikas gimė visu mėnesiu anksčiau( padarė cezarį), jam atsilikusi kalba...Ir čia nieko neatsitiko? Gal ir ne. Svarbu : MES GYVI. O ji tegu pasisiunta, nors reikėjo tiek nedaug: truputi atidumo ir lašelio pagarbos. Suprantu, ji žmogus ir turi teisę klysti, bet už savo klaidas privalo prisiimti atsakomybę. O taip norėjosi išgirsti: atsiprašau, aš klydau...
Tokia mano karti patirtis. Kažkam ji gera, žinau tokių žmonių, bet mano nuomonė kitokia. Nelinkiu nei vienai atsidurti mano situacijoje : miršti pati, marini kartu savo vaiką ir dar matai keturmečio kito sūnaus akis, kuris prašo: mama, nemirk...

o pas kokia gydytoja tu gimdei??ir kokia akusere buvo??