QUOTE(Auryte Sh. @ 2007 08 07, 14:05)
Sveiki,
esu naujokele jusu forume, taip pat esu naujokele ir nestume..
o gi viskas prasidejo netiketai kai sutikau zmogu, kuris, dabar jau mano busimasis vyras, ir nunesem mes pareiskimus susituokti, dar tokiai graziai datai, 2008 08 08

. kai pasakiau savo mamai kad tuoksimes mama tik syptelejo, zinomo pasveikino, nors ispradziu jai buvo gan nemazas shokas, taciau po to leptelejo komentara i kuri tuomet net neatreipiau demesio, sako oj vaikai, man rodos jus neislauksit. nes buvo iki tos datos like daugiau negu metai

heh...sunku pripazint bet ji buwo teisi na jau isipleciau esme kad, as jau 3 menuo nescia

del ko zinoma esu labai laiminga, vaikas planuotas, mes abu jo beprotiskai laukiam, taciau nusprendem neskubet susituokt, tad ir nekelem vestuviu. mano nuomone tai nieko tokio, kad vaikas gims nesantuokoj, jis tikrai bus nemaziau mylimas, gal net labiau, o nuo vaiko gimimo prabegus pusei metu mes ir susituoksim, nes atvirai dabar gal siek tiek ir galimybes neleidzia.. betkokiu vestuviu as nenoriu,o tokiu kokiu noriu " siek tiek " kainuoja
tai va, nes ir vaikeliui reikes daug visko, lovytes, vezimelio, rubelio ir taaaaaip toliau, net baisu pagalvot

.
o beda mano mociute, as su ja augau daugumoj, nes mama keliaudavo daug, o ji pas mus na jau laaabai senovisku paziuru, man kartais toks jausmas kad jei net geda kad as laukiuosi o nesu susituokusi. net nezinau kaip su ja bendraut, norisi jai pasipasakot koky grazu vezimely maciau, arba kokios dideles vaikisku daiktu kainos, o ji i visas mano kalbasneigiamai reaguoja, net nezinau ka daryt, norejosi pasipasakot kazkam
visi kiti seimos nariai mano tikrai palaiko, nors as su mociute ir pykstuosi daug, tiesiog musu amziaus skirtumas perdidelis kad suprastume viena kita, visada galvojau kad man nerupi jos nuomone, o pasirodo dar ir kaip rupi. isties dabar net nezinau kaip si ja bendraut, galiu net sakyti kad bijau...nes neaiskios man jos reakcijos, bijau kad ji nelaukia to vaikelio, bet juk tai vienintelis jos anukas/-anuke
patarkit ka nors nes kraustausi is protelio...
Suprantu kaip jautiesi...bet manau, kad mociute susitaikys su ta mintimi:) tevai ir seneliai savo vaikams ir anukams linki tik paties geriausio, o tos senamadiskos paziurros cia butent koja ir kisa - jiems atrodo, kad geriausia butent tai, kaip buvo ju laikais...
gal pabandyk paaiskint, kad jus vienas kita labai mylit ir kad vaikelis yra planuotas, tad kaip ir nesvarbu kada ivyks tos vestuves...
o siaip galeciau patart padaryt kaip mes padareme su vyru - taip pat suplanavome vaikeli, nors dar nebuvome susituoke - kazkaip net i galva nesove mintis tuoktis, atrode toks antraeilis dalykas:) kai nestumas buvo 4 menesiu mes issipuosem, dviese su liudytojais nuejom i santuokos rumus, norejom patyliukais, nieko nekvietem (nors aisku netiketu sveikintoju sulaukem:) bet nuo to tik geriau, nes buvo labai malonus siurprizas:) nekelem jokiu baliu, tik grazius pietus, ir jau ta pati vakara susikrovem lagaminus ir kita diena isskridom medaus menesio:) buvo viskas

o baznytine santuoka bus, ja taip pat jau suplanavom su balta suknele ir visais kitais vestuviskais priedais, nors velgi tradiciniu nenorim:)
beje, kuo daugiau seimos svenciu - tuo geriau. as manau, kad jei zmones tuokiasi veliau, jei svencia medines, sidabrines, auksines ir t.t. vestuves, tai tik parodo koks stiprus ir neblestantis rysys tarp ju:)
Sekmes ir meiles:)
Ir nesinervink dabar del tokiu menkniekiu, nes cia tik gyvenimo detales, dabar turi buti rami, nes esi atsakinga uz mazuti zmoguti:)